Pirmosios žvejybos dažnai baigiasi taip pat: kaimynas ant kranto ištraukia žuvį po žuvies, o tavo plūdė stovi kaip įkalta. Dažniausiai skirtumas ne meškerėje ir ne laimėje. Tai kelios smulkios klaidos, kurias daro beveik visi pradedantieji, ir kurias galima ištaisyti per vieną dieną.
1. Per storas valas ir per didelis kabliukas
Atrodo logiška imti storesnį valą, kad nenutrūktų. Bet kuojai, karšiui ar ešeriui 0,30 mm valas ir didelis kabliukas yra per daug: žuvis jaučia pasipriešinimą, mato valą ir atsargiai ima masalą. Plūdinei dažniausiai užtenka 0,16 ar 0,20 mm valo ir kabliuko, kurį visiškai paslepia masalas.
2. Plūdė stovi per aukštai
Jei virš vandens kyšo pusė plūdės, žuvis turi ją patraukti stipriai, kad pamatytum kibimą, ir dažnai masalą paleidžia anksčiau. Plūdę apkrauk svareliais taip, kad virš vandens liktų tik antenėlės galiukas.
3. Masalas ne tame gylyje
Daug kibimų prarandama todėl, kad masalas kabo per aukštai virš dugno arba guli jame susiraitęs. Prieš žvejybą išmatuok gylį: prisek prie kabliuko gylmatį ar svarelį ir reguliuok plūdę, kol ji stovės tiesiai, vos virš vandens. Tada žinosi, kur iš tikrųjų yra masalas.
4. Triukšmas ir šešėlis prie kranto
Žuvys jaučia žingsnius, girdi garsus, sklindančius per žemę ir valtį, ir mato judesį virš vandens. Stovėjimas ant pat kranto krašto, trinksėjimas dėžutėmis ar ryškūs drabužiai gali išgąsdinti žuvis dar prieš pirmą metimą. Atsitrauk nuo krašto, judėk ramiai ir sėdėk, o ne stovėk.
5. Per daug jauko iš karto
Kibiras jauko vienu metu nepritrauks daugiau žuvies, tik ją pasotins. Pradžioje užtenka kelių kamuoliukų, o vėliau po vieną mažą, kai kibimai retėja.
6. Kiekvienas metimas vis toliau
Pradedantieji dažnai galvoja, kad žuvis yra ten, kur jie neužmeta. Tačiau dažnai ji stovi arčiau: prie žolių krašto, prie šlaito, po medžiais. Prieš mesdamas toli, apžvejok arčiausias vietas.
7. Kirtimas per anksti arba per vėlai
Kai plūdė tik virpteli, žuvis dažniausiai dar tik tikrina masalą. Kai ji užtikrintai nueina po vandeniu ar į šoną, metas kirsti. Pavėlavus žuvis masalą išspjauna arba nuryja per giliai. Pirmą dieną verta tiesiog stebėti, kaip plūdė elgiasi skirtingų kibimų metu.
8. Sėdėjimas tuščioje vietoje arba nuolatinis bėgiojimas
Dvi kraštutinės klaidos: vieni visą dieną sėdi ten, kur per valandą nebuvo nė vieno kibimo, kiti keičia vietą kas penkias minutes. Paprasta taisyklė: jei per pusvalandį ar valandą nėra jokio ženklo, kad čia yra žuvis, pakeisk vietą ar gylį.
9. Žuvies traukimas jėga
Užkibus didesnei žuviai, pirmas noras yra kuo greičiau ją ištraukti. Būtent tada nutrūksta valas arba iškrenta kabliukas. Ritės stabdys turi būti nustatytas taip, kad stipriai traukiant valas išsivyniotų, o žuvį reikia nuvarginti, ne išplėšti.
10. Taisyklių nežinojimas
Leidimas, mažiausi ir didžiausi leidžiami dydžiai, draudimų laikotarpiai ir leidžiamas kiekis yra ne smulkmenos. Per maža ar draudžiamu metu sugauta lydeka gali kainuoti 240 eurų žalos atlyginimo, nors pati klaida atrodė nekalta. Prieš pirmąją žvejybą skirk pusvalandį ir perskaityk galiojančias mėgėjų žvejybos taisykles.
Trumpas sąrašas prieš kitą žvejybą
- Valas ir kabliukas pritaikyti žuviai, kurią gaudysi, o ne didžiausiai, kokia gali užkibti.
- Plūdė apkrauta, gylis išmatuotas.
- Jauko tik kelios saujos, o ne kibiras.
- Pirmiausia apžvejotos artimiausios perspektyvios vietos.
- Ritės stabdys patikrintas: stipriai patraukus, valas išsivynioja.
- Leidimas galioja, taisyklės perskaitytos, matuoklė kišenėje.
Nė viena iš šių klaidų nereikalauja naujos įrangos. Užtenka jas žinoti ir kitą kartą prie vandens daryti kitaip. Patyrę žvejai jas visas taip pat yra padarę, tik seniau.