Žuvys
Raskite žuvį pagal lietuvišką ar lotynišką pavadinimą. Profilyje rasite atpažinimo požymius, buveines, biologiją ir aktualias žvejybos taisykles.
Amerikinė palija
Salvelinus fontinalisAmerikinė palija - šalto vandens lašišinė žuvis, kilusi iš Šiaurės Amerikos ir Lietuvoje žinoma kaip introdukuota rūšis. Ji mėgsta vėsų, skaidrų ir deguonimi turtingą vandenį, o išvaizda primena margą upėtakinių grupės žuvį.
Atidaryti profilį →
Amerikinis šamukas
Ameiurus nebulosusAmerikinis šamukas - nedidelis Šiaurės Amerikos kilmės šaminių šeimos atstovas, Lietuvoje žinomas kaip introdukuota rūšis. Jis mėgsta ramesnius, šiltesnius ir dumblingesnius vandenis, maisto dažniausiai ieško prie dugno.
Atidaryti profilį →
Auksinis karosas
Carassius carassiusAuksinis, arba paprastasis, karosas - vietinė gėlavandenė žuvis, būdinga sekliems, augalais apaugusiems ir kartais deguonies stokojantiems telkiniams. Jis ypač gerai prisitaikęs prie sunkių žiemojimo sąlygų.
Atidaryti profilį →
Aukšlė
Alburnus alburnusAukšlė - nedidelė, sidabriška vietinė žuvis, dažnai sudaranti gausius būrius ežerų ir upių paviršiniuose sluoksniuose. Ji minta planktonu ir į vandenį krentančiais vabzdžiais bei yra svarbus plėšrūnų grobis.
Atidaryti profilį →
Baltasis amūras
Ctenopharyngodon idellaBaltasis amūras - Rytų Azijos kilmės, Lietuvoje introdukuota stambi karpinė žuvis. Suaugę individai daugiausia minta vandens augalija, todėl rūšis dažnai įžuvinama tvenkiniuose augalijai kontroliuoti.
Atidaryti profilį →
Baltasis plačiakaktis
Hypophthalmichthys molitrixBaltasis plačiakaktis - Rytų Azijos kilmės stambi, planktoną filtruojanti žuvis, Lietuvoje sutinkama dėl įžuvinimo. Jos mityba ir elgsena labai skiriasi nuo dugne besimaitinančių karpių.
Atidaryti profilį →
Baltijos aštriašnipis eršketas
Acipenser oxyrinchusBaltijos aštriašnipis eršketas - saugoma migruojanti rūšis, kurios istorinė Baltijos populiacija buvo išnykusi. Lietuvoje nuo 2011 m. vykdomi jos atkūrimo ir įveisimo darbai.
Atidaryti profilį →
Baltoji katžuvė
Ameiurus catusBaltoji katžuvė - Šiaurės Amerikos kilmės šaminė žuvis. Patikimas jos paplitimas Lietuvos natūraliuose vandenyse nėra patvirtintas, todėl Lietuvos kontekste rūšį reikia vertinti atsargiai.
Atidaryti profilį →
Čiukučianas
Catostomus catostomusČiukučianas - reta, Lietuvoje introdukuota čiulpikinių šeimos žuvis, prisitaikiusi prie šalto ir švaraus vandens. Ji daugiausia laikosi prie dugno ir minta dugno bestuburiais.
Atidaryti profilį →
Čyras
Coregonus nasusČyras - šiaurinių vandenų sykinė žuvis, Lietuvoje žinoma kaip reta ir nevietinė rūšis. Ji siejama su vėsesniais, gilesniais ir gerai deguonimi aprūpintais vandenimis, o mityboje svarbus dugno bei vandens storymės bestuburis maistas.
Atidaryti profilį →
Devynspyglė dyglė
Pungitius pungitiusDevynspyglė dyglė - smulki vietinė žuvis, gyvenanti sekliuose augalėtuose gėluose ir apysūriuose vandenyse. Patinai stato lizdus, saugo ikrus ir prižiūri ką tik išsiritusias lervas.
Atidaryti profilį →
Didžiažiotė bizonžuvė
Ictiobus cyprinellusDidžiažiotė bizonžuvė - stambi Šiaurės Amerikos kilmės čiulpikinių šeimos žuvis, Lietuvoje introdukuota XX a. Ji daugiausia filtruoja zooplanktoną ir mūsų vandenyse yra reta.
Atidaryti profilį →
Dnieprinis grundalas
Neogobius fluviatilisDnieprinis, arba kaspijinis upinis, grundalas - Ponto-Kaspijos kilmės invazinė priedugnio žuvis. Lietuvoje nuo 2015 m. registruojama Nemuno baseine ir plinta jo upių sistemoje.
Atidaryti profilį →
Dryžuotasis ešerys
Morone saxatilisDryžuotasis ešerys - stambi Šiaurės Amerikos kilmės plėšri žuvis, Lietuvoje labai reta ir siejama su introdukcija bei dirbtiniu veisimu. Jį išskiria sidabriški šonai ir ryškios tamsios išilginės juostos.
Atidaryti profilį →
Ešerys
Perca fluviatilisEšerys - labai plačiai Lietuvoje paplitęs dryžuotas plėšrūnas. Jaunesni ešeriai dažnai laikosi būriais, o stambesni medžioja smulkias žuvis prie dugno, augalijos ir povandeninių struktūrų.
Atidaryti profilį →
Ežerinė rainė
Rhynchocypris percnurusEžerinė rainė - labai reta ir Lietuvoje saugoma maža žuvis, gyvenanti sekliuose, izoliuotuose, gausiai augalija apaugusiuose vandens telkiniuose. Jos buveinės yra fragmentiškos ir pažeidžiamos.
Atidaryti profilį →
Ežerinė stintelė
Osmerus eperlanusEžerinė stintelė - sėsli europinės stintos gėlavandenė forma, išlikusi giliuose šaltavandeniuose Lietuvos ežeruose. Tai nedidelė būrinė žuvis, daugiausia mintanti planktonu ir laikanti vėsesnius vandens sluoksnius.
Atidaryti profilį →
Grundalas rubuilis
Neogobius melanostomusGrundalas rubuilis, plačiau žinomas kaip juodažiotis grundalas, - invazinė Ponto-Kaspijos žuvis. Lietuvos Baltijos priekrantėje rūšis plačiai išplitusi ir vietomis labai gausi.
Atidaryti profilį →
Gružlys
Gobio gobioGružlys - nedidelė vietinė dugninė žuvis, dažna smėlinguose ir žvirgždėtuose upių bei kai kurių ežerų ruožuose. Jis laikosi būreliais ir minta dugno bestuburiais.
Atidaryti profilį →
Juodasis amūras
Mylopharyngodon piceusJuodasis amūras - stambi Rytų Azijos kilmės karpinių giminaitė, Lietuvoje introdukuota dėl gebėjimo ėsti moliuskus. Suaugusios žuvys specializuojasi traiškyti sraiges ir dvigeldžius.
Atidaryti profilį →
Jūrinė nėgė
Petromyzon marinusJūrinė nėgė - stambiausia Lietuvoje aptinkama nėgė, itin reta ir saugoma praeivė rūšis. Suaugėliai gyvena jūroje, o neršti migruoja į upes; lervos kelerius metus vystosi įsiraususios į smėlėtą ar dumblingą dugną.
Atidaryti profilį →
Jūrinis sykas
Coregonus lavaretusJūrinis sykas - migruojanti syko (Coregonus lavaretus) forma, gyvenanti Baltijos priekrantėje ir nerštui judanti į Kuršių marių bei kitų tinkamų gėlavandenių sistemų zonas.
Atidaryti profilį →
Karpis
Cyprinus carpioKarpis - Lietuvoje introdukuota, plačiai tvenkiniuose ir dalyje natūralių telkinių sutinkama stambi karpinė žuvis. Mėgsta šiltesnį, lėtesnį vandenį ir intensyviai ieško maisto dugne.
Atidaryti profilį →
Karšis
Abramis bramaKaršis - plačiai Lietuvos ežeruose, upėse ir mariose paplitusi būrinė karpinė žuvis. Stambesni individai daugiausia maitinasi prie dugno, todėl tai viena pagrindinių feederio ir dugninės žūklės rūšių.
Atidaryti profilį →
Kartuolė
Rhodeus amarusKartuolė - smulki vietinė karpinė žuvis, kurios dauginimasis neatsiejamas nuo gyvų dvigeldžių moliuskų. Šis neįprastas ryšys daro ją viena įdomiausių Lietuvos mažųjų žuvų.
Atidaryti profilį →
Kiršlys
Thymallus thymallusKiršlys - šaltų ir švarių upių lašišinių šeimos žuvis, vertinama dėl gražios didelės nugaros pelekos ir jautrumo aplinkos kokybei. Jis minta vabzdžiais bei dugno bestuburiais, o dažniausiai laikosi sraunesniuose ruožuose.
Atidaryti profilį →
Kirtiklis
Cobitis taeniaKirtiklis - smulki vietinė vijūninių šeimos žuvis, gyvenanti smėlėtame ar šiek tiek dumblingame dugne. Dieną dažnai įsirausia į substratą, o po kiekviena akimi turi po išskleidžiamą spyglį - vieną svarbiausių atpažinimo požymių.
Atidaryti profilį →
Kuoja
Rutilus rutilusKuoja - viena gausiausių Lietuvos karpinių žuvų, gyvenanti ežeruose, upėse, mariose ir kanaluose. Ji minta labai įvairiu maistu ir gali būti sėkmingai gaudoma plūdine, feederiu bei po ledu.
Atidaryti profilį →
Lašiša
Salmo salarLašiša - viena svarbiausių Baltijos baseino migruojančių žuvų, gimstanti upėse, auganti jūroje ir vėl grįžtanti neršti į gėlą vandenį. Tai galinga, sidabriška ir aplinkos kokybei jautri rūšis.
Atidaryti profilį →
Lydeka
Esox luciusLydeka - viena svarbiausių Lietuvos plėšriųjų gėlavandenių žuvų. Ji medžioja iš pasalų, dažnai laikosi prie augalijos, šlaitų ir kitų struktūrų, o žvejams ypač įdomi dėl agresyvaus kibimo.
Atidaryti profilį →
Lynas
Tinca tincaLynas - vietinė karpinė žuvis, mėgstanti šiltas, seklokas ir gausiai augalais apaugusias vietas. Jis dažnai maitinasi prie dugno anksti ryte ar vakare ir yra vertinamas dėl atsargaus kibimo.
Atidaryti profilį →
Margasis plačiakaktis
Hypophthalmichthys nobilisMargasis plačiakaktis - Rytų Azijos kilmės, Lietuvoje introdukuota labai stambi planktonu mintanti žuvis. Ji nėra tipiška dugninio masalo ieškanti karpinė žuvis, todėl jos žvejyba specifinė.
Atidaryti profilį →
Margasis upėtakis
Salmo trutta farioMargasis upėtakis - gėlavandenė rusvojo upėtakio forma, gyvenanti šaltose, skaidriose ir deguonies turtingose upėse bei upeliuose. Jis lengvai atpažįstamas iš margų taškų ir mėgsta sraunius, priedangų turinčius ruožus.
Atidaryti profilį →
Mažoji nėgė
Lampetra planeriMažoji nėgė - nedidelė, visą gyvenimą gėlame vandenyje praleidžianti vietinė nėgių rūšis. Jos lervos kelerius metus gyvena smėlėtame ar dumblingame upių dugne, o rūšies buveinių apsauga svarbi Natura 2000 tinkle.
Atidaryti profilį →
Meknė
Leuciscus idusMeknė - stambi vietinė karpinė žuvis, gyvenanti didesnėse upėse ir ežeruose. Ji yra visaėdė, o didesni individai neretai medžioja smulkias žuvis, todėl gali kibti tiek ant natūralių masalų, tiek ant spiningo.
Atidaryti profilį →
Muksunas
Coregonus muksunMuksunas - šiaurinių vandenų sykinė žuvis, vertinama dėl augimo ir gyvenimo vėsiuose, deguonies turtinguose telkiniuose. Lietuvoje ji laikoma reta, nevietine ir labiau pažintine nei įprastine žūklės rūšimi.
Atidaryti profilį →
Nuodėgulinis grundalas
Perccottus gleniiNuodėgulinis grundalas - invazinė Rytų Azijos kilmės žuvis, labai atspari deguonies trūkumui. Ji mėgsta stovintį, augalais apaugusį vandenį ir gali smarkiai paveikti mažų telkinių gyvūnų bendrijas.
Atidaryti profilį →
Ožka
Pelecus cultratusOžka - neįprastos, stipriai iš šonų suplotos kūno formos karpinė žuvis, gyvenanti didelėse upėse, Kuršių marių ir Baltijos baseino vandenyse. Ji daug laiko praleidžia atvirame vandens storymėje.
Atidaryti profilį →
Paprastasis kūjagalvis
Cottus gobioPaprastasis kūjagalvis - nedidelė dugninė švarių ir sraunių upių žuvis, besislepianti po akmenimis. Plati galva, plikas kūnas ir du nugaros pelekai padeda jį atskirti nuo kitų mažų Lietuvos upių žuvų.
Atidaryti profilį →
Peledė
Coregonus peledPeledė - sykinė šalto vandens žuvis, Lietuvoje žinoma kaip introdukuota rūšis, dažniausiai siejama su ežerais ir žuvivaisos tikslais. Ji minta daugiausia planktonu ir renkasi vėsesnius, deguonies turtingus vandenis.
Atidaryti profilį →
Perpelė
Alosa fallaxPerpelė - silkinių šeimos praeivė žuvis, gyvenanti jūroje ir pavasarį migruojanti į Kuršių marias. Dabartinė Lietuvos populiacija neršia gėlavandenėje marių dalyje prie Nemuno deltos.
Atidaryti profilį →
Plakis
Blicca bjoerknaPlakis - vietinė, į karšį panaši būrinė karpinė žuvis, gyvenanti ežeruose, lėtose upėse ir mariose. Jaunesni plakiai laikosi augalijoje, stambesni - giliau, o maisto dažniausiai ieško prie dugno.
Atidaryti profilį →
Pūgžlys
Gymnocephalus cernuaPūgžlys - nedidelė vietinė ešerinių šeimos žuvis, dažnai gyvenanti prie dugno ežeruose, upėse ir mariose. Jis puikiai orientuojasi silpnoje šviesoje ir minta dugno bestuburiais.
Atidaryti profilį →
Raibapelekis kūjagalvis
Cottus poecilopusRaibapelekis kūjagalvis - šalto ir sraunaus vandens dugninė žuvis, labai panaši į paprastąjį kūjagalvį. Lietuvos ir regioniniuose šaltiniuose jo paplitimo duomenys nėra visiškai vieningi, todėl rūšies paplitimą Lietuvoje reikia vertinti atsargiai.
Atidaryti profilį →
Rainė
Phoxinus phoxinusRainė - maža vietinė šaltavandenių upelių žuvis, dažnai gyvenanti dideliais būriais švariame, deguonies turtingame vandenyje. Jos buvimas siejamas su natūralesnėmis srauniomis buveinėmis.
Atidaryti profilį →
Raudė
Scardinius erythrophthalmusRaudė - vietinė, augalija apaugusių ežerų ir lėtų upių žuvis, atpažįstama iš ryškiai rausvų pelekų ir aukštyn nukreiptos burnos. Šiltuoju metu ji dažnai maitinasi netoli paviršiaus.
Atidaryti profilį →
Ripusas
Coregonus ladogaeRipusas - Lietuvoje introdukuota sykinė žuvis, kilusi iš Ladogos ežero populiacijų. Ji artima seliavai, tačiau šiuolaikinėje taksonomijoje Ladogos ripusas išskiriamas kaip Coregonus ladogae.
Atidaryti profilį →
Rytinis gruželis
Pseudorasbora parvaRytinis gruželis - smulki Rytų Azijos kilmės karpinė žuvis, Lietuvoje laikoma invazine. Ji greitai prisitaiko prie ramių, augalija apaugusių vandenų ir minta labai įvairiu smulkiu maistu.
Atidaryti profilį →
Salatis
Leuciscus aspiusSalatis - stambus, greitas karpinių šeimos plėšrūnas, medžiojantis atvirame vandenyje ir srovėje. Suaugusios žuvys daugiausia gaudo smulkias žuvis, todėl jų žūklė primena plėšrūnų spiningavimą.
Atidaryti profilį →
Šamas
Silurus glanisEuropinis šamas - didžiausias Lietuvos gėlavandenių vandenų plėšrūnas. Jis dažniausiai laikosi gilesnėse upių ir ežerų vietose, o aktyviausiai medžioja sutemus ir naktį.
Atidaryti profilį →
Šapalas
Squalius cephalusŠapalas - stambiagalvė, atsargi ir visaėdė upių karpinė žuvis. Ji mėgsta srovę, paviršiuje krintančius vabzdžius ir labai įvairų maistą, todėl ją galima gaudyti keliais skirtingais būdais.
Atidaryti profilį →
Saulažuvė
Leucaspius delineatusSaulažuvė - labai maža vietinė karpinė žuvis, gyvenanti sekliose, ramiose ir augalija apaugusiose vietose. Ji laikosi būriais prie vandens paviršiaus ir yra svarbi smulkiųjų vandens bendrijų dalis.
Atidaryti profilį →
Seliava
Coregonus albulaSeliava - vietinė šaltavandenė sykinių šeimos žuvis, gyvenanti gilių Lietuvos ežerų atvirame vandenyje. Ji laikosi būriais, daugiausia minta zooplanktonu ir yra jautri šilumai bei deguonies stokai.
Atidaryti profilį →
Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis
Sabanejewia balticaŠiaurinis auksaspalvis kirtiklis, dar vadinamas baltijiniu kirtikliu, - reta ir saugoma Lietuvos upių žuvis. Ji gyvena švariuose srauniuose ruožuose su smėlio ar žvyro dugnu ir yra jautri vagų pertvarkymui bei vandens kokybės blogėjimui.
Atidaryti profilį →
Sidabrinis karosas
Carassius gibelioSidabrinis karosas - labai atspari karpinė žuvis, plačiai paplitusi Lietuvos stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse. Jos kilmės statusas Europoje vertinamas nevienodai, todėl vienareikšmiškai vadinti ją introdukuota Lietuvoje nėra tikslu.
Atidaryti profilį →
Skersasnukis
Chondrostoma nasusSkersasnukis - itin reta ir Lietuvoje saugoma sraunių upių karpinė žuvis, atpažįstama iš apatinės tiesios burnos. Ji glaudžiai susijusi su natūraliomis akmenuotomis ir žvyringomis upių vagomis, o Lietuvoje ją gaudyti draudžiama.
Atidaryti profilį →
Šlakis
Salmo trutta truttaŠlakis - migruojanti jūrinė upėtakio forma, auganti Baltijos jūroje ir grįžtanti į upes neršti. Tai stipri lašišinė žuvis, kurios gyvenimo ciklas labai priklauso nuo laisvų migracijos kelių ir švarių nerštaviečių.
Atidaryti profilį →
Šlyžys
Barbatula barbatulaŠlyžys - nedidelė vietinė tekančių vandenų dugninė žuvis, turinti tris poras ūselių aplink burną. Ji slepiasi po akmenimis ir kelmais, minta vabzdžių lervomis bei kitais bestuburiais ir yra svarbus maistas upėtakiams bei kitoms plėšrioms žuvims.
Atidaryti profilį →
Sparis
Ballerus ballerusSparis, arba paprastasis sparis, - karpinių šeimos žuvis, besiskirianti nuo plakio ilgesniu kūnu, smulkesniais žvynais ir labai ilgu analiniu peleku. Lietuvoje iš buvusių vidaus vandenų rūšis išnyko, tačiau pavienis aptikimas Baltijos priekrantėje neatmestinas.
Atidaryti profilį →
Srovinė aukšlė
Alburnoides bipunctatusSrovinė aukšlė - nedidelė vietinė karpinių šeimos žuvis, mėgstanti skaidrias, gerai deguonimi aprūpintas upes ir sraunesnes žvirgždėtas vietas. Minta daugiausia vabzdžiais ir jų lervomis.
Atidaryti profilį →
Sterkas
Sander luciopercaSterkas (dar vadinamas starkiu) - ešerinių šeimos plėšrūnas, mėgstantis didesnius ežerus, upes ir drumstesnį ar gilesnį vandenį. Dažniausiai medžioja prie dugno, ypač prieblandoje.
Atidaryti profilį →
Sterlė
Acipenser ruthenusSterlė - palyginti nedidelė gėlavandenė eršketinė žuvis. Lietuvoje ją bandyta introdukuoti į Nemuno baseiną, tačiau istoriniai įveisimai nesukūrė stabilios laukinės populiacijos.
Atidaryti profilį →
Stinta
Osmerus eperlanusStinta - sidabriška, agurkus primenančio kvapo Baltijos žuvis, žiemą ir ankstyvą pavasarį migruojanti į Kuršių marias bei Nemuno žemupį neršti. Ji minta zooplanktonu ir smulkiomis žuvimis, o žvejams geriausiai žinoma iš sezoninių būrių.
Atidaryti profilį →
Strepetys
Leuciscus leuciscusStrepetys - vikri, sidabriška vietinė upių žuvis, mėgstanti švarų tekantį vandenį. Ji dažnai laikosi būriais srovės ir ramesnių zonų sandūroje bei renka smulkius bestuburius.
Atidaryti profilį →
Sturys
Acipenser sturioSturys (Acipenser sturio) - itin reta ir pasauliniu mastu kritiškai nykstanti anadrominė eršketinė žuvis. Baltijos istorijoje jos tapatybė ilgai buvo painiojama su aštriašnipiu eršketu.
Atidaryti profilį →
Sykas
Coregonus lavaretusSykas - vėsaus, deguonies turtingo vandens sykinė žuvis. Coregonus lavaretus grupei būdingos skirtingos ekologinės formos, o ežerinės ir jūrinės populiacijos gali skirtis gyvenimo būdu.
Atidaryti profilį →
Trispyglė dyglė
Gasterosteus aculeatusTrispyglė dyglė - maža, bet lengvai atpažįstama žuvis su ryškiais nugaros spygliais. Lietuvoje ji sutinkama gėlame, apysūriame ir Baltijos priekrantės vandenyje.
Atidaryti profilį →
Ungurys
Anguilla anguillaEuropinis ungurys - išskirtinio gyvenimo ciklo migruojanti žuvis: auga Europos gėluose ir apysūriuose vandenyse, o subrendusi neršti migruoja į Sargaso jūros regioną. Pasauliniu mastu rūšis kritiškai nykstanti.
Atidaryti profilį →
Upinė nėgė
Lampetra fluviatilisUpinė nėgė - praeivė Baltijos baseino nėgė, suaugusi gyvenanti jūroje, o neršti grįžtanti į upes. Jos lervos kelerius metus gyvena upių dugno nuosėdose, o po metamorfozės jaunikliai migruoja į jūrą.
Atidaryti profilį →
Upinė plekšnė
Platichthys flesusUpinė plekšnė - plokščia, prie dugno prisitaikiusi Baltijos žuvis, galinti gyventi ir sūriame, ir apysūriame ar gėlame vandenyje. Lietuvoje ji paplitusi Baltijos priekrantėje, o jaunikliai patenka ir į Kuršių marias.
Atidaryti profilį →
Ūsorius
Barbus barbusŪsorius - stipri, dugnu besimaitinanti sraunių upių karpinė žuvis. Keturi ūsai ir apatinė burna padeda ieškoti bestuburių tarp žvirgždo bei akmenų, o žvejui ši rūšis žinoma dėl labai galingos kovos.
Atidaryti profilį →
Vaivorykštinis upėtakis
Oncorhynchus mykissVaivorykštinis upėtakis - iš Šiaurės Amerikos kilusi lašišinė žuvis, Lietuvoje dažniausiai siejama su akvakultūra, įžuvintais tvenkiniais ir sportinės žūklės telkiniais. Jis vertinamas dėl aktyvaus kibimo ir greito augimo.
Atidaryti profilį →
Vėgėlė
Lota lotaVėgėlė - vienintelė menkinių giminaitė, visą gyvenimą galinti praleisti gėlame vandenyje. Ji mėgsta šaltą, deguonies turtingą vandenį, aktyviausia tamsiu paros metu ir ypač šaltuoju sezonu.
Atidaryti profilį →
Vijūnas
Misgurnus fossilisVijūnas - reta ir saugoma dumblingų, augalija apaugusių Lietuvos vandenų žuvis, galinti papildomai kvėpuoti atmosferos oru per žarnyną. Aplink burną turi penkias poras ūselių, o dieną dažnai slepiasi ar įsirausia į dumblą.
Atidaryti profilį →
Žiobris
Vimba vimbaŽiobris - vietinė migruojanti karpinė žuvis, dalį gyvenimo praleidžianti Baltijos baseino apysūriuose vandenyse, o neršti kylanti į upes. Mėgsta srovę, gilesnes vagas ir kietesnio dugno ruožus.
Atidaryti profilį →
Žvynagalvis
Micropercops swinhonisŽvynagalvis - labai smulki Amūro baseino kilmės žuvis, į Lietuvą patekusi kartu su introdukuojamų žuvų žuvivaisos medžiaga. Ji gyvena prie dugno, turi žvynuotą galvą ir tamsias skersines juostas, o mūsų faunoje yra nevietinė rūšis.
Atidaryti profilį →