Baltijos jūros problemos dažnai aptariamos po vieną: sumažėjo menkių, per daug maistinių medžiagų, plečiasi deguonies stokojančios dugno zonos, šyla vanduo. Naujas didelis tyrimas į šiuos procesus pažiūrėjo ne kaip į atskiras bėdas, o kaip į vieną tarpusavyje susijusią sistemą.
Rezultatas nėra optimistinis. Išanalizavę septynias skirtingas Baltijos jūros dalis mokslininkai nustatė, kad visose jose per kelis dešimtmečius pasikeitė santykis tarp skirtingų mitybos tinklo grupių. Dar svarbiau - kai kur šie pokyčiai išliko net tada, kai dalis žmogaus sukelto spaudimo sumažėjo.
Tyrimas žiūrėjo ne į vieną žuvį, o į visą sistemą
Mitybos tinklas yra gerokai daugiau nei sąrašas, kas ką suėda. Jei sumažėja stambių plėšriųjų žuvų, gali pasikeisti smulkesnių žuvų gausa. Pasikeitus joms, poveikis persiduoda zooplanktonui, dugno organizmams ir kitoms grupėms. Tuo pat metu deguonies stoka ar temperatūra gali pakeisti sąlygas keliuose sistemos aukštuose vienu metu.
Būtent todėl tyrėjai nebandė atsakyti tik į klausimą, ar Baltijoje daugėja arba mažėja viena konkreti rūšis. Jie lygino ilgalaikius skirtingų mitybos grupių pokyčius su žvejybos spaudimu, maistinių medžiagų kiekiu, deguonimi, druskingumu, temperatūra ir kitais aplinkos veiksniais.
26-46 metų duomenys ir septynios skirtingos Baltijos dalys
Tyrimo mastas neapsiribojo vienu įlankos kampu ar keliomis žvejybos stotimis. Analizė apėmė Vakarų ir Centrinę Baltiją, Gdansko, Rygos ir Suomijos įlankas, Botnijos jūrą bei šiaurinę Botnijos įlankos dalį.
- Išanalizuotos 7 Baltijos jūros dalys
- Atskirų duomenų sekų trukmė siekė nuo 26 iki 46 metų
- Naudoti ilgalaikio biologinio ir aplinkos monitoringo duomenys
- Vertintos kelios mitybos tinklo grupės, o ne viena pasirinkta žuvų rūšis
- Pokyčiai lyginti su žvejybos ir aplinkos spaudimo rodikliais
Ilgiausios tyrimo duomenų sekos prasideda dar aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tai leidžia matyti ne vien gerus ir blogus atskirus sezonus, o struktūrinius pokyčius, kurie tęsiasi kelis dešimtmečius.
Bendras signalas pasirodė visose septyniose vietose
Tyrėjai nustatė mitybos grupių pusiausvyros pokyčius ir ekosistemos persitvarkymą visose septyniose analizuotose Baltijos jūros dalyse. Pokyčių pobūdis nebuvo visiškai vienodas - skirtingose vietose svarbesni pasirodė skirtingi spaudimo veiksniai - tačiau bendro vaizdo tai nepakeitė.
Pagal Europos Sąjungos Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje taikomą geros aplinkos būklės principą tyrimo autoriai šiuos rezultatus vertina kaip prastos mitybos tinklų būklės požymį visose tirtose jūros dalyse.
Menkė, strimelė ir šprotas nėra trys atskiros istorijos
Baltijos žvejui viena aiškiausių šio tyrimo minčių yra ta, kad žuvų ištekliai neveikia nepriklausomai vieni nuo kitų. Kai stipriai sumažėja aukštesniame mitybos tinkle esančių plėšrūnų, keičiasi spaudimas žemiau esančioms grupėms, o žvejybos pastangos ilgainiui gali persikelti prie kitų išteklių.
SLU tyrimo pristatyme kaip ryškus pavyzdys minima menkė. Menkių ištekliams smarkiai susilpnėjus, didesnę reikšmę žvejybai įgijo planktonu mintančios žuvys - strimelės ir šprotai. Tačiau ir jų pokyčiai persiduoda toliau, nes šios žuvys pačios yra ir vartotojos, ir svarbus maistas kitoms Baltijos rūšims.
Todėl vien atstatyti vienos rūšies skaičių nėra tas pats, kas atstatyti visą buvusį ekosistemos santykį. Maistas, konkurentai, plėšrūnai ir gyvenamoji aplinka tuo metu jau gali būti pasikeitę.
Mažiau maistinių medžiagų iš išorės dar nereiškė greito dugno atsigavimo
Kitas svarbus spaudimas yra eutrofikacija. Per didelis azoto ir fosforo kiekis skatina pirminę produkciją. Dalis susidariusios organinės medžiagos nusėda į dugną, o jai yrant naudojamas deguonis. Taip susidaro sąlygos hipoksijai ir anoksijai - zonoms, kuriose deguonies labai mažai arba jo praktiškai nebelieka.
SLU skelbiama tyrimo santrauka atkreipia dėmesį į paradoksą: nuo devintojo dešimtmečio fosforo patekimas į Baltiją sumažėjo maždaug perpus, tačiau deguonies stokojantys dugno plotai vis tiek plėtėsi, o kai kuriose jūros dalyse prieinamo fosforo koncentracija išliko didelė ar augo. Viena priežasčių - jau jūroje esančių maistinių medžiagų vidinis perdirbimas ir ilga jų apykaita.
Šiltesnė Baltija senas problemas gali sustiprinti
Klimato šiltėjimas tyrime nėra pateikiamas kaip vienintelis Baltijos jūros problemų paaiškinimas. Tačiau jis kai kuriose jūros dalyse veikė kartu su kitais spaudimo veiksniais ir jų poveikį stiprino.
Šiltesnis vanduo išlaiko mažiau ištirpusio deguonies, o temperatūros pokyčiai veikia žuvų dauginimąsi, grobio prieinamumą ir rūšių tarpusavio santykius. Todėl tas pats maistinių medžiagų ar žvejybos spaudimas šylančioje jūroje nebūtinai duoda tokį pat rezultatą kaip prieš kelis dešimtmečius.
Svarbiausia išvada nėra „priemonės neveikia“
Būtų per paprasta šį tyrimą perskaityti taip: dešimtmečius mažinome taršą ir žvejybos spaudimą, o niekas nepasikeitė. Mokslininkų išvada kitokia. Sumažinti spaudimą būtina, tačiau smarkiai persitvarkiusi ekosistema nebūtinai pati ir greitai grįžta į ankstesnę būseną.
Jeigu vienu metu veikia eutrofikacija, žvejybos spaudimas ir klimato pokyčiai, vienos problemos sumažinimas gali neatsukti visų likusių procesų atgal. Tyrimo autoriai todėl pabrėžia koordinuotą kelių spaudimo veiksnių valdymą, o ne pavienes priemones, vertinamas atskirai.
Tyrime dalyvavo ir Klaipėdos universiteto mokslininkė
Tai nėra vien Švedijos mokslininkų žvilgsnis į Baltiją. Tyrimą rengė 20 autorių iš skirtingų Baltijos regiono institucijų. Tarp jų - Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto dr. Rasa Morkūnė, kurios tyrimų sritys apima mitybos tinklų modeliavimą ir jūrų ekosistemų funkcionavimą.
Ką ši naujiena reiškia žvejui
Rytoj dėl šio tyrimo neatsiranda naujas draudimas, leidimas ar nauja žvejybos taisyklė. Jo vertė kita - ilgalaikiai duomenys parodo, kodėl Baltijos žuvų išteklių negalima vertinti vien pagal vienos rūšies sugavimo statistiką ar vienus gerus metus.
Žvejybos galimybės priklauso nuo sistemos, kurioje žuvys gyvena: jų grobio, konkurentų, plėšrūnų, deguonies režimo ir vandens savybių. Naujas tyrimas primena, kad Baltijos jūros atkūrimas nėra vien vienos žuvies grąžinimas į buvusį skaičių. Reikia, kad kartu veiktų ir ją supantis mitybos tinklas.
Šaltiniai
ICES Journal of Marine Science - originalus mokslinis tyrimas