zvejyba24.lt

Lapai vandenyje: kaip spiningauti lapų kritimo metu

Lapai vandenyje: kaip spiningauti lapų kritimo metu

Penktas metimas. Vobleris praplaukia pro nendrių kraštą, ritė sukasi lengvai, ir staiga pasipriešinimas. Kirti. Iš vandens išnyra geltonas klevo lapas, užsikabinęs ant uodeginio trišakio. Šeštas metimas: tas pats, tik ąžuolo lapas.

Taip lapkritį atrodo spiningavimas prie bet kurio ežero, kurio krantuose auga medžiai. Daug kas po valandos tokio žvejojimo susideda daiktus ir nusprendžia, kad sezonas baigtas. Bet žuvys niekur nedingo. Jos tiesiog plaukioja vandenyje, kuriame plaukioja ir tūkstančiai lapų.

Ežero paviršius rudenį su daugybe plūduriuojančių geltonų ir rudų lapų prie kranto, fone nuogi medžiai
Lapus vėjas suneša į pavėjinius krantus ir įlankas.

Pirmas žingsnis: rask, kur lapų mažiau

Lapai vandenyje nėra pasiskirstę tolygiai. Iš pradžių jie plūduriuoja paviršiuje, ir vėjas juos suneša į pavėjinius krantus, įlankas ir nendrių kraštus. Prisigėrę vandens jie lėtai grimzta ir galiausiai guli ant dugno, ypač ramiose vietose ir duobėse. Upėje srovė lapus neša per visą vandens storymę, o sūkuriuose ir užutekiuose jie kaupiasi.

Todėl pirmiausia rinkis krantą, nuo kurio pučia vėjas, atvirą ežero dalį toliau nuo miško ir upėje greitesnės srovės ruožus, kur lapai nesilaiko. Vien vietos pakeitimas kartais sumažina lapų ant masalo kelis kartus.

Antras žingsnis: pakeisk masalą

Labiausiai lapus renka vobleriai su dviem ar trimis trišakiais ir sukriukės, kurių besisukantis lapelis tarsi semia viską, kas plaukia vandenyje. Kur kas mažiau lapų užkabina:

  • Guminukai su paslėptu kabliuku, kai smaigalys įsmeigtas į silikoną. Lapas nuo tokio masalo dažniausiai nuslysta.
  • Spinnerbaitai, kurių kabliukas paslėptas už vielos rėmelio. Rėmelis nustumia lapus ir šakeles.
  • Bet koks masalas, kurio trišakis pakeistas vienšakiu kabliuku. Vieną smaigalį lapas užkabina rečiau nei tris.

Trečias žingsnis: vesk kitaip

Jei žuvys aktyvios, vesk masalą greičiau ir aukščiau, per tą vandens sluoksnį, kur lapų mažiau. Jei reikia dugno, rinkis džigą su trumpais šuoliais: masalas mažiau laiko praleidžia lapų sluoksnyje, o ne velkasi juo.

Po kiekvieno metimo pažiūrėk į masalą. Net mažas lapo gabalėlis ant kabliuko pakeičia masalo judesį, ir žuvis jo nebeima. Tai erzina, bet sutaupo daug tuščių metimų.

Kai lapų per daug net ir taip

Būna dienų, ypač po stiprios vėtros ar pirmos šalnos, kai medžiai numeta daug lapų iš karto, ir vanduo jų pilnas nuo paviršiaus iki dugno. Tada verta keisti patį žvejybos būdą. Plūdinė ar dugninė su natūraliu masalu lapų beveik nerenka, nes sistema nejuda per vandenį. Arba tiesiog palaukti savaitę: per tą laiką dalis lapų nugrimzta, ir paviršius vėl būna švaresnis.

Ką patikrinti po kiekvieno metimo

  • Ar ant trišakio ar kabliuko nėra lapo ar jo gabalėlio.
  • Ar valas ties segtuku neapvyniotas lapų stiebeliais ar žole.
  • Ar masalas grįžta taip pat, kaip išėjo: guminuko uodega neperlinkusi, vobleris plaukia tiesiai.
  • Ar metimo kryptis vis dar ta pati: vėjas lapų salas perstumia per kelias minutes.

Tai užtrunka dvi sekundes, bet sutaupo daugybę tuščių metimų. Lapų kritimo sezonas trunka vos kelias savaites, o tada vanduo vėl tampa švarus. Kol jis tęsiasi, laimi tie, kurie prisitaiko, o ne tie, kurie nusprendžia, kad žvejoti nebėra prasmės.

Upėje lapai elgiasi kitaip

Ežere lapai ilgainiui nusėda, o upėje srovė juos neša nuolat, ir ne tik paviršiumi. Todėl upėje padeda kiti sprendimai. Mesk ne skersai srovės, o pasroviui įstrižai, kad valas ir masalas plauktų kartu su lapais, o ne pjautų jų srautą. Ieškok ruožų už didelių akmenų, kur srovė suskyla ir lapai prasiplauna pro šalį, o žuvis stovi ramesniame vandenyje. Sūkuriuose ir užutekiuose lapų dažniausiai daugiausia, todėl ten verta rinktis plūdinę ar dugninę.

Dar vienas paprastas būdas: žvejoti per kelias valandas po lietaus ar vėjo, kai nauji lapai jau nunešti, o kiti dar nenukrito. Tokie langai rudenį dažni, jei stebi orus.

Lapai, kurie maitina ežerą

Lapai vandenyje yra ne vien trukdis. Jie ežerui yra maistas: lapuose esanti anglis per bakterijas ir smulkius vandens gyvūnus patenka į mitybos grandinę. Tyrimai rodo, kad kai kuriuose ežeruose zooplanktono kūne nuo 22 iki 50 procentų anglies buvo atkeliavę iš aplinkinės sausumos, o per zooplanktoną dalis jos pasiekia ir žuvis, pavyzdžiui, ešerius. Todėl krantai su medžiais yra gyvybingesni nei nuplikinti, o lapų pripildytas vanduo pavasarį vėl bus pilnas maisto.

Šaltiniai

Nukritę lapai kaip ežero mitybos grandinės dalis (Lake Champlain Committee)

Susiję straipsniai

Visi straipsniai

Ešeriai prie Melnragės molo: sliekai, vėjas ir kada važiuoti

Melnragės mole ešerį galima bandyti gaudyti paprasta dugnine su slieku. Kaip pasirinkti vietą, įvertinti vėją ir bangavimą bei saugiai susiplanuoti išvyką?

Žvejai dažnai meta per toli. Kartais žuvis stovi beveik po kojomis

Tolimas metimas ne visada reiškia daugiau žuvies. Pakrantės augmenija, dugno perkritos, akmenys, šešėlis ir susikaupęs maistas kartais pritraukia žuvis visai prie kranto.

Masalas geras. Vieta gera. Kodėl vis tiek nekimba?

Kartais problema yra ne masale ir ne vietoje. Jei žuvis nekimba net perspektyviame taške, dažniausiai verta tikrinti gylį, tempą, pauzes, metimo kampą ir masalo pateikimą.

Vakar čia kibo. Šiandien - nė prisilietimo. Kas pasikeitė?

Vakar ta pati vieta davė kibimų, o šiandien atrodo visiškai tuščia? Žuvis nebūtinai dingo. Kartais užtenka pasikeitusio vėjo, šviesos, vandens ar kelių metrų gylio.