„Nacionalinis atkūrimo planas“ skamba kaip dokumentas, kurį lengva praleisti nė neatidarius. Tačiau rugsėjį paviešintoje upėms, ežerams ir salpoms skirtoje dalyje yra keli skaičiai, kuriuos verta įsidėmėti: iki 2030 metų numatyta pašalinti penkis hidrotechninius statinius, o dar keturis pertvarkyti taip, kad jie būtų palankesni žuvų migracijai.
Tai dar nėra devynių konkrečių užtvankų sąrašas ir tikrai ne pranešimas, kad rytoj prasideda griovimo darbai. Aplinkos ministerija šiuo metu viešina 17 priemonių paketą, renka pastabas ir dar gali jį koreguoti. Tačiau dokumentas jau leidžia gana aiškiai pamatyti kryptį: daliai Lietuvos upių ateinančiais metais numatomi ne vien vandens kokybės tyrimai, bet ir fiziniai vagos bei migracijos kliūčių pokyčiai.
Penki pašalinimai ir keturi pertvarkymai - ką tai iš tikrųjų reiškia
Plane atskirtos dvi situacijos. Pirmoji - hidrotechninio statinio pašalinimas, kai norima atkurti laisvesnę upės tėkmę ir jos vientisumą. Antroji - statinio pertvarkymas, kai visiškai jo pašalinti negalima. Tokiu atveju tikslas būtų padaryti kliūtį lengviau įveikiamą žuvims ir kartu sumažinti jos poveikį pačiai upei.
Tai svarbus skirtumas, nes viešoje diskusijoje užtvankų tema greitai susiveda į du kraštutinumus: „viską nugriaus“ arba „nieko nelies“. Pačiame plane numatyti abu keliai. Be to, Europos Sąjungos Gamtos atkūrimo reglamentas reikalauja vertinti ir kliūties socialinę bei ekonominę funkciją, o prioritetą šalinant teikti pirmiausia pasenusioms ir nebereikalingoms kliūtims.
Upės atkūrimas nėra vien užtvankos pašalinimas
Kita plano dalis mažiau skambi, bet pačiai upei gali būti ne mažiau svarbi - renatūralizacija. Paprastai tariant, tai bandymas labai pakeistai ar ištiesintai upei grąžinti daugiau natūralios vagos savybių. Numatyta formuoti sraunumas, užutėkius, duburius ir slenksčius, tėkmę keičiančias struktūras, naudoti akmenis, gargždą bei medieną, kai kur sodinti medžius pakrantėse.
Tai nėra teorija nuo balto lapo. Plane nurodoma, kad iki 2022 metų renatūralizacijos darbai jau buvo įgyvendinti 78 vandens telkiniuose, o 2022-2027 metų laikotarpiui „LIFE SIP Vanduo“ projekte numatyti dar penki. Nauji projektai 2028-2032 metams turėtų būti atrenkami pagal upių baseinų valdymo planus, mokslininkų ir nevyriausybinių organizacijų rekomendacijas.
Kodėl nedidelė kliūtis žuviai gali būti visai nedidelė tik iš pirmo žvilgsnio
Užtvanka ar slenkstis keičia ne tik tai, ar žuvis gali nuplaukti aukštyn. Kliūtys fragmentuoja upę, keičia vandens judėjimą ir nuosėdų pernašą, o atskiri buveinių ruožai tampa prasčiau susieti tarpusavyje. Ypač aiškiai tai jaučia rūšys, kurių gyvenimo ciklui būtina migracija tarp skirtingų upės dalių ar tarp jūros ir gėlo vandens.
Europos aplinkos agentūra atkreipia dėmesį, kad poveikis priklauso ne vien nuo kliūties aukščio. Vienoje upėje problemą gali sukelti didelis statinys, kitoje - visa grandinė mažų slenksčių ir užtvankėlių. Dėl to upės vientisumo atkūrimas vertinamas plačiau nei vien žuvitakio įrengimas prie didžiausios užtvankos.
Įžuvinimui plane užduodamas nepatogus, bet reikalingas klausimas: ar jis veikia?
Žvejams įdomi ir gerokai mažiau pastebima dokumento dalis. Viena iš 17 priemonių skirta moksliniams tyrimams, kurie turėtų įvertinti žuvų įveisimo veiksmingumą. Plane tiesiai pripažįstama, kad trūksta duomenų, leidžiančių atsakyti, kokias rūšis, kuriuose telkiniuose ir kokiu mastu verta įveisti, kad tai duotų realią naudą žuvų populiacijoms bei visai ekosistemai.
Tai gali būti svarbesnis pokytis nei dar vienas ilgas įžuvintų žuvų skaičių sąrašas. Jei sprendimai ateityje bus labiau grindžiami tuo, kas po įveisimo iš tikrųjų atsitiko telkinyje, bus galima geriau atskirti vietas, kur žuvivaisa duoda rezultatą, nuo tų, kur problema slypi visai kitur - prastoje buveinėje, migracijos kliūtyse, vandens kokybėje ar netinkamoje žuvų bendrijos struktūroje.
Hidroelektrinės ir net povandeniniai dronai - plane yra ir mažiau matomų dalykų
Priemonių paketas neapsiriboja užtvankų šalinimu. Atskirai kalbama apie hidroelektrinių poveikį: staigūs ir ilgalaikiai vandens nuotėkio pokyčiai gali veikti upių ekosistemas, todėl iki 2040 metų numatyta kryptis keisti reguliavimą, skatinti prie upės nuotėkio geriau pritaikytas turbinas ir ekologinio nuotėkio praleidimą.
Kita priemonė skirta taršos šaltiniams, kurių šiandien ne visada pavyksta nustatyti įprastu monitoringu. Plane numatomas išsamesnis ežerų įtekėjimų ir ištekėjimų stebėjimas, hidroelektrinių poveikio duomenų rinkimas, o nelegalių taršos šaltinių paieškai minima net galimybė naudoti povandeninius dronus. Tai jau gerokai konkretesnis darbas nei bendras pažadas „gerinti vandens būklę“.
Dabar svarbiausia nepainioti plano su jau priimtais sprendimais
Šiandien tai yra viešinamas priemonių paketas, o ne galutinis konkrečių statybos darbų grafikas. Pastabas dėl upių, ežerų ir salpų dalies Aplinkos ministerija priima iki rugsėjo 30 dienos, o rugsėjo 21 dieną numatytas viešas nuotolinis aptarimas. Ministerija nurodo, kad gavusi pastabas priemonių sąrašą ir jų aprašymus prireikus koreguos.
- Kokie konkretūs hidrotechniniai statiniai bus pasirinkti pašalinti ar pertvarkyti
- Kurioms upėms bus numatyti nauji renatūralizacijos projektai
- Kiek realaus finansavimo gaus atskiros priemonės
- Ką parodys įžuvinimo veiksmingumo tyrimai
- Kada planuojamos priemonės virs konkrečiais projektais ir darbais prie vandens
Žvejui svarbiausia turbūt ne pats skaičius „17“. Įdomiau tai, kad viename plane pagaliau susijungia dalykai, kurie prie vandens dažnai matomi atskirai: užtvanka, ištiesinta vaga, prasta migracija, tarša ir įžuvinimas. Jei viešinamos priemonės pereis iš dokumento į realius projektus, jų rezultatas bus matuojamas ne vien pašalintų statinių skaičiumi. Daug svarbiau bus tai, ar upėje iš tikrųjų atsiras daugiau tinkamų buveinių ir ar žuvims bus lengviau naudotis visa upe, o ne atskiromis jos dalimis.
Šaltiniai ir dokumentai
Straipsnis parengtas remiantis oficialiai viešinamais Lietuvos ir Europos Sąjungos dokumentais bei Europos aplinkos agentūros medžiaga. Nacionalinio atkūrimo plano priemonės šiuo metu dar viešinamos, todėl konkretūs projektai, jų apimtys ir įgyvendinimo sprendimai gali būti tikslinami.
Aplinkos ministerija - Nacionalinio atkūrimo plano priemonių viešinimas
Aplinkos ministerija - upių, ežerų ir salpų priemonių dokumentas