Stovi ant kranto ir priešais matai beveik vien dangų. Debesys, saulės blyksniai, pakrantės medžių atspindžiai - o kas yra po tuo paviršiumi, tenka spėlioti. Užsidedi poliarizuotus akinius ir dalis to blizgesio dingsta. Staiga pasimato žolių kraštas, akmuo, šviesesnis dugno lopas ar po vandeniu gulinti šaka.
Dėl tokio skirtumo poliarizuoti akiniai kartais apibūdinami beveik kaip būdas „matyti po vandeniu“. Čia ir prasideda perdėjimas. Jie nepadaro vandens skaidresnio ir neprideda šviesos ten, kur jos nėra. Jie pirmiausia pašalina dalį to, kas trukdo žiūrėti pro patį vandens paviršių.
Akiniai nekeičia vandens - jie pakeičia atspindį
Šviesa, atsispindėjusi nuo vandens paviršiaus, tampa iš dalies poliarizuota. Paprastai tariant, didelė dalis erzinančio horizontalaus blizgesio turi kryptį, kurią poliarizuotas lęšis gali stipriai prislopinti. Todėl akiai lieka mažiau balto atspindžio ir daugiau šviesos, kuri ateina iš to, kas yra po paviršiumi.
Jeigu vanduo pats yra skaidrus, skirtumas gali būti labai ryškus. Jeigu jame pilna molio, dumblo, planktono ar kitų šviesą sklaidančių dalelių, poliarizuotas lęšis jų niekur nepadeda. Paviršiaus blizgesio bus mažiau, tačiau po juo vis tiek liks drumstas vanduo.
Kartais be akinių matai dangų, o su jais - dugną
Ramią saulėtą dieną vandens paviršius gali veikti beveik kaip veidrodis. Žiūrėdamas nedideliu kampu matai ne tai, kas yra vandenyje, o dangaus ir kranto atspindį. Būtent tokioje situacijoje poliarizuotų akinių pranašumas dažniausiai labiausiai pastebimas.
Pats efektas nėra vienodas iš kiekvienos vietos. Atspindžio stiprumą keičia žiūrėjimo kampas, saulės padėtis ir vandens paviršius. Kartais užtenka paeiti kelis metrus krantu arba atsistoti šiek tiek aukščiau ir anksčiau beveik nematoma dugno zona pasidaro daug aiškesnė.
Žvejui tai praktiškiau už bet kokį pažadą „pamatyti žuvį“. Pirmiausia pradedi matyti pačią vietą. O vieta dažnai pasako daugiau negu vienas pro šalį praplaukęs siluetas.
Didžiausia nauda dažnai nėra pamatyta žuvis
Parduotuvėje poliarizuotus akinius lengva parduoti su vaizdu, kuriame žvejys pro paviršių pamato didelę žuvį. Prie tikro Lietuvos ežero daug dažniau naudingas bus ne toks momentas, o gerokai paprastesnės detalės.
- Kur tiksliai baigiasi povandeninės žolės
- Kur prasideda šviesesnis smėlio arba kietesnio dugno lopas
- Po vandeniu gulinti šaka ar akmuo, prie kurio nenori palikti masalo
- Seklus iškyšulys, kurio nuo kranto beveik nesimatė
- Gilesnio vandens ir seklumos spalvos skirtumas
- Mailiaus judėjimas visai prie kranto
- Žuvies siluetas, jei vanduo pakankamai skaidrus ir sąlygos tam tinkamos
Net jei nė vienos žuvies nepamatai, tokia informacija gali pakeisti pirmą metimą. Užuot metęs tiesiog į „gražią vietą“, gali padėti masalą palei žolės kraštą, prie kieto dugno lopelio arba pravesti virš šakos, kurios be akinių apskritai nebūtum pastebėjęs.
Vėjas gali labai greitai sugadinti „wow“ efektą
Ant lygaus vandens poliarizacijos efektą pastebėti paprasta. Kai paviršių sukapoja trumpos bangelės, atsiranda daugybė mažų skirtingais kampais pasvirusių paviršių. Atspindžiai nebeateina iš vienos gražios plokštumos ir vaizdas tampa sudėtingesnis.
Akiniai ir tada mažina dalį blizgesio, tačiau nereikia tikėtis tokio pat vaizdo kaip ryte visiškai ramioje įlankoje. Kartais geriausias sprendimas yra ne keisti akinius, o apeiti krantą ir paieškoti nuo vėjo pridengtos pusės, kur paviršius ramesnis.
Rudas vanduo su akiniais ir liks rudas
Po liūties upėje arba stipraus vėjo išmaišytoje seklumoje problema dažnai yra ne paviršiaus atspindys. Šviesą sklaido pačiame vandenyje pakibusios dalelės. Tokiu atveju poliarizuoti akiniai gali nuimti nemalonų blizgesį, bet dugno iš kelių metrų gylio neparodys.
Tas pats galioja natūraliai tamsiam, humusingam ežerui. Vanduo gali būti visiškai švarus nuo dumblo ir vis tiek stipriai nuspalvintas ištirpusių organinių medžiagų. Poliarizacija čia padeda žiūrėti pro paviršių, tačiau nepanaikina pačios vandens optikos. Gylis vis tiek gana greitai „suvalgo“ vaizdą.
Lęšio spalva ir poliarizacija - du skirtingi dalykai
Pilkas, rudas, gintarinis ar gelsvas lęšis nusako jo spalvinį filtrą, o ne tai, ar jis poliarizuotas. Du visiškai skirtingo atspalvio akiniai gali turėti poliarizaciją, kaip ir du vienodai tamsūs akiniai gali skirtis tuo, kad vieni ją turi, o kiti - ne.
Pilki lęšiai paprastai mažiau keičia matomų spalvų santykį. Gelsvi ar gintariniai gali padidinti subjektyviai jaučiamą kontrastą, tačiau kartu labiau keičia spalvas. Žvejui nėra vieno tobulo atspalvio visoms sąlygoms: ryški liepos saulė ir tamsus rudens vakaras akims kelia visai skirtingus reikalavimus.
UV apsauga - atskira eilutė, kurios nereikėtų praleisti
Poliarizacija yra apie akinantį atspindį. UV apsauga - apie ultravioletinę spinduliuotę. Viena automatiškai negarantuoja kitos. Todėl renkantis akinius prie užrašo „polarized“ verta ieškoti ir aiškaus UV400 arba 100 procentų UVA bei UVB apsaugos nurodymo.
Kodėl telefonas arba echolotas kartais staiga patamsėja
Kai kurie LCD ekranai patys naudoja poliarizuojančius sluoksnius. Dėl to žiūrint per poliarizuotus akinius tam tikru kampu telefonas, automobilio ekranas ar žvejybos elektronika gali smarkiai patamsėti. Pasukus galvą arba ekraną vaizdas vėl atsiranda. Tai nėra akinių gedimas - tiesiog susikerta dviejų poliarizatorių kryptys.
Prie vandens juos verta vertinti ne pagal tai, kiek „daugiau“ matai
- Pirmiausia pažiūrėk į vandens paviršių be akinių ir įsidėmėk stipriausius atspindžius
- Užsidėjęs akinius stebėk, ar sumažėjo būtent paviršiaus blizgesys
- Paeik kelis metrus krantu ir pakeisk žiūrėjimo kampą
- Patikrink ramesnį vandens plotą, jei pagrindinį paviršių smarkiai daužo vėjas
- Ieškok žolių, akmenų, šakų ir dugno ribų, o ne vien žuvų
- Jei vanduo drumstas, nevertink akinių pagal tai, ar jie „pramuša“ drumstumą
- Perkant patikrink ne tik poliarizaciją, bet ir UV apsaugos žymėjimą
Geri poliarizuoti akiniai žvejui nesuteikia povandeninio matymo. Jie padaro daug paprastesnį dalyką - nuima dalį veidrodžio nuo vandens paviršiaus. Kartais po tuo veidrodžiu bus žuvis. Daug dažniau ten bus žolės kraštas, sekli lentyna, akmuo ar šaka. Ir būtent tos detalės dažnai yra priežastis, dėl kurios kitą metimą padarai visai ne ten, kur būtum metęs plika akimi.