Žvejyba lyjant: kada lietus padeda, o kada trukdo

Apie lietų žvejai turi dvi priešingas nuomones. Vieni sako, kad lyjant kimba geriausiai, kiti, kad lietus viską sugadina. Dažniausiai jie kalba apie skirtingus dalykus: lengvas lietus ir smarki liūtis vandenyje sukelia visiškai skirtingus pokyčius.

Lengvas lietus: kas keičiasi vandenyje

Smulkus lietus pritemdo dieną ir sujudina vandens paviršių. Paviršius nebeveikia kaip veidrodis, todėl žuviai sunkiau pastebėti žvejo siluetą ir meškerės judesį ant kranto. Daug žvejų pastebi, kad tokiomis dienomis atsargios žuvys prie kranto prisileidžia arčiau, o plėšrūnai drąsiau išplaukia iš slėptuvių. Tai labiau žvejų patirtis nei griežtai išmatuotas faktas, bet ji turi logišką paaiškinimą: mažiau šviesos reiškia mažiau matomumo ir žuviai, ir žvejui.

Lietus taip pat nuplauna į vandenį vabzdžių, kirmėlių ir kitokio maisto nuo krantų bei medžių. Ten, kur toks vanduo įteka į upę ar ežerą, žuvys dažnai susirenka pasimaitinti.

Liūtis: kodėl kibimas gali sustoti

Smarki liūtis ar perkūnija vandenį pakeičia kur kas labiau. Upės patvinsta, vanduo tampa drumstas, srovė sustiprėja. Tyrime, kuriame buvo stebimas lašišinių žuvų kibimas upėse, didesnis drumstumas aiškiai mažino sugautų žuvų skaičių, o tokius pokyčius dažniausiai sukeldavo audros.

Tame pačiame tyrime atmosferos slėgis ir bendras oro tipas (saulėta, debesuota, lietus) kibimo modelio nepagerino. Kitaip tariant, žuvims svarbiau tai, kas vyksta pačiame vandenyje, o ne tai, ką rodo barometras.

Žvejas su lietpalčiu stovi prie ežero kranto per smulkų lietų, vandens paviršius išmargintas lašų rateliais — Smulkus lietus pritemdo dieną ir sujudina vandens paviršių.

Kaip pakeisti taktiką lyjant

Lengvo lietaus metu verta žvejoti arčiau kranto ir seklesnėse vietose, kurias saulėtą dieną žuvys paliktų.
Ieškok vietų, kur į vandenį įteka upeliai, grioviai ar nuo kranto teka lietaus vanduo. Jis atneša maisto.
Drumstame vandenyje rinkis ryškesnius, didesnius ar vibruojančius masalus, kuriuos žuvis gali pajusti, o ne tik pamatyti.
Po liūties, kai upė pakilusi ir drumsta, žuvys dažnai traukiasi į ramesnes vietas: užutekius, už kyšulių, į seklesnes, srovės neplakamas pakrantes.
Pasirūpink, kad masalai ir ritė nebūtų nuolat šlapi, o pintą valą po žvejybos išdžiovink, nes šlapias valas ant ritės ilgiau laiko purvą.

Kada nuo vandens reikia trauktis nedelsiant

Ilgas anglies pluošto spiningas yra puikus elektros laidininkas, o žvejas ant atviro kranto ar valtyje dažnai yra aukščiausias taškas aplinkoje. Joks kibimas nevertas tokios rizikos.

Ar verta važiuoti, kai prognozė rodo lietų?

Jei žadamas smulkus, šiltas lietus be perkūnijos, tai gali būti viena geresnių dienų, ypač atsargioms žuvims seklumose. Jei žadama liūtis ar perkūnija, verčiau atidėti išvyką arba važiuoti tik į ramų ežerą, o ne į patvinusią upę. O po smarkios liūties upėms paprastai reikia kelių dienų, kol vanduo nusistovi.

Geriausias būdas sužinoti, kaip lietus veikia tavo vandenį, yra užsirašyti. Kelios išvykos lyjant ir kelios po lietaus parodys daugiau nei bet kokia bendra taisyklė.

Dažni klausimai

Ar žuvys šlampa ir ar joms rūpi lietus?

Pats lietus žuviai nesvarbus, nes ji ir taip gyvena vandenyje. Svarbu tai, ką lietus pakeičia: šviesą, paviršiaus ramumą, vandens drumstumą, srovę ir į vandenį nuplaunamą maistą.

Ar prieš lietų kimba geriau nei per lietų?

Daug žvejų taip mano, bet patikimų įrodymų, kad pats slėgio kritimas prieš lietų pagerintų kibimą, nėra. Paminėtame tyrime slėgis kibimo nepaaiškino, o drumstumas paaiškino. Todėl verčiau stebėti vandenį, o ne barometrą.

Ką daryti, jei perkūnija užklupo valtyje?

Kuo greičiau plauk į krantą ir pasitrauk į pastatą ar automobilį. Kol plauki, meškeres paguldyk valties dugne ir nelaikyk jų rankose.

Šaltiniai

Tyrimas: audrų ir drumstumo poveikis žuvų kibimui (Fisheries Management and Ecology, 2021)

Saugumas lauke per perkūniją (NOAA National Weather Service)