Pasirinktos datos aktyvios taisyklės rodomos pirmiausia. Vietiniai ruožų ar telkinių draudimai nepriskiriami visai Lietuvai be konkrečios vietos.
Vienos žvejybos metu bendra 6 punkte nurodytų ribojamų žuvų rūšių suma negali viršyti 5 vienetų.
Į šią bendrą 5 vienetų ribą patenka šamas, lydekos, sterkai, kiršliai, salačiai, ūsoriai, vėgėlės, unguriai, šapalai ir meknės, kartu išlaikant kiekvienai rūšiai taikomą atskirą mažesnę ribą.
Paimamas kiršlys turi būti ne trumpesnis kaip 30 cm.
Minimalus kiršlio dydis - 30 cm.
Vienos žvejybos metu leidžiama paimti ne daugiau kaip 2 kiršlius.
Kiršlių vienetų riba - 2.
Kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius ir lašišas draudžiama žvejoti natūralios kilmės masalais.
Natūralios kilmės masalams priskiriamos, pavyzdžiui, uodo trūklio ir apsiuvų lervos, sliekai, vabzdžiai ir kiti natūralūs masalai.
Masalui draudžiama naudoti D1-14 11.1-11.2 papunkčiuose ir 11¹ punkte išvardytas žuvis bei kitas saugomas rūšis.
Tai apima visus metus saugomas rūšis ir atskirai reglamentuojamas lašišas, šlakius, sykus, upines nėges, šamus, salačius, vėgėles, ūsorius, sterkus, lydekas, kiršlius, marguosius upėtakius, šapalus, meknes, lynus, karpius, baltuosius amūrus, marguosius plačiakakčius, siauražnyplius vėžius ir kitas teisės aktuose saugomas rūšis.
Kiršlius draudžiama žvejoti nuo balandžio 1 d. iki balandžio 15 d. imtinai.
Sezoninis kiršlių žvejybos draudimas.
Rugsėjo 16-30 d. Žeimenos ruože nuo žiočių iki Lakajos žiočių ir Vilnios ruože nuo žiočių iki Kenos žiočių privaloma paleisti sugautus kiršlius, marguosius upėtakius, lašišas ir šlakius.
Vilnioje tuo pačiu laikotarpiu papildomai draudžiama žvejoti natūralios kilmės masalais ir naudoti daugiau kaip vieną vienšakį kabliuką.