Žuvys šiame telkinyje
Žuvų sąrašas šiuo metu nepateiktas.
Telkinio įžuvinimai
Įžuvinimų įrašų šiuo metu nėra.
🎫 Žvejybos sąlygos
🚤 Valtys ir varikliai
Bendroji oficiali taisyklė pagal telkinio plotą. Specialūs teisės aktai ar saugomos teritorijos režimas gali turėti viršenybę.
ℹ️ Apskaičiuota realiu laiku pagal telkinio plotą ir galiojančias bendrąsias teisines sąlygas.
⚠️ Svarbi informacija
Vandens telkinio pakrantėje draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio krašto.
Aprašymas
Aimelis yra visai arti Antalieptės marių, tačiau tarp šių dviejų vandens plotų nėra paprasto atviro perėjimo. Nedidelis ežeras telkšo kiek aukščiau, tarp Bikėnų ir Vitkuškių žemių, o jo vanduo iškeliauja pro pietinį galą. Ten prasidedantis upelis leidžiasi Šventosios kryptimi. Dėl tokios padėties Aimelis priklauso tam pačiam gausiai vandeningam kraštui kaip marios ir aplinkiniai ežerai, bet išlaiko atskirą duburį ir savo nutekėjimo kelią.
Ežero krantai gana aiškiai pasidaliję. Rytinėje pusėje žemė kyla aukščiau, prie pat vandens auga miškas. Kitose pakrantėse reljefas žemesnis. Vakaruose ir pietuose už siauresnių medžių bei krūmų juostų prasideda atviresnės Bikėnų ir Vitkuškių apylinkių žemės. Dėl to mažame vandens plote telpa gana ryškus skirtumas: vienoje pusėje krantą uždaro miškingas šlaitas, kitoje ežeras atsiveria žemesnei kaimiškai aplinkai.
Pats Aimelis kompaktiškas, pailgas iš šiaurės į pietus. Jo paviršius mažas, tačiau dubuo nėra vien seklus, užaugantis įdubimas. Vanduo gana greitai gilėja, ypač lyginant su kai kuriais visai šalia esančiais mažais Gražutės apylinkių ežerais. Aukštesnis rytinis krantas ir žemiau esanti priešinga pusė dar labiau sustiprina uždaros įdubos vaizdą.
Visai netoli į šiaurę yra Kuojinis, toliau - Ažukalnis, Zalvelis ir Glušokas. Žemėlapyje toks ežerų tankis gali sudaryti įspūdį, kad visi jie sujungti į vieną protakų grandinę. Aimelio atveju taip nėra. Kuojinio vanduo keliauja Ažukalnio kryptimi, o Aimelio ištekėjimas pasuka į pietus. Keli greta esantys ežerai čia užima skirtingas reljefo įdubas ir turi skirtingus vandens kelius.
Šalia Aimelio nėra miestelio ar tankiai užstatytos pakrantės. Artimiausia jo aplinka siejama su Bikėnų ir Vitkuškių kaimais. Gyvenamosios vietos ir atviresnės žemės lieka labiau vakarinėje bei pietinėje pusėje, o rytiniame krante vyrauja miškas. Tokia padėtis išliko aiški ir dabartiniame kraštovaizdyje: pats ežeras mažas, tačiau tarp skirtingų pakrančių beveik nėra pereinamosios zonos.
Svarbiausia Aimelio vieta yra pietinis galas. Čia uždaras ežero kontūras prasiveria ir vanduo vėl tampa tekančiu. Upelis palieka žemesnę pakrantę ir leidžiasi link Šventosios vandens sistemos, kuri visai netoliese jau stipriai pakeista Antalieptės marių. Taigi Aimelis lieka mažas natūralus ežeras didelio patvenkto vandens kaimynystėje, tačiau jo krantų forma ir pietinis ištekėjimas iki šiol aiškiai atskiria jį nuo marių.