ežeras Balinukas

Aprašymas

Balinukas slepiasi vienoje jautriausių Labanoro regioninio parko vietų - Girutiškio gamtiniame rezervate. Čia ežeras nėra atskiras kraštovaizdžio objektas. Aplink jį tęsiasi Girutiškio pelkynas, miškai, raistai ir kiti nedideli vandens telkiniai, sudarantys vientisą šlapynių kompleksą.

Pats Girutiškio pelkynas išskirtinis tuo, kad yra termokarstinės kilmės - jo reljefą formavo po ledynmečio tirpę palaidoto ledo luitai. Likusiose įdubose kaupėsi vanduo, vystėsi pelkės ir ežerėliai. Todėl Balinuko vietą geriausiai paaiškina ne atskiras krantas ar gylio skaičius, o visas aplinkinis reljefas: čia vanduo, pelkė ir miškas glaudžiai susiję tarpusavyje.

Girutiškio rezervatas saugomas ne vien Lietuvos mastu - pelkynas pripažintas tarptautinės reikšmės šlapyne. Šioje teritorijoje saugomos aukštapelkių ir tarpinių pelkių buveinės, o miškų apsuptų ežerų aplinka svarbi retoms augalų bei gyvūnų rūšims. Rezervate peri gervės ir ereliai žuvininkai, aptinkama viena didžiausių Lietuvoje beržo keružio populiacijų. Tai viso rezervato vertybės, kurios gerai parodo, kodėl tokie maži ežerai kaip Balinukas čia paliekami kuo mažiau trikdomi.

Prie Balinuko nereikėtų tikėtis poilsiavietės, liepto ar pažymėto tako iki vandens. Gamtiniuose rezervatuose savarankiškas lankymasis ribojamas, tad ši vieta nėra skirta įprastai rekreacijai. Tokia apsauga leidžia išlaikyti ne tik patį ežerą, bet ir jo pakrantes, pelkyno vandens režimą bei aplinkines buveines.

Balinuko įdomumas būtent toks - mažas vandens telkinys didžiulėje, beveik žmogaus netrikdomoje Labanoro girios šlapynių sistemoje. Čia svarbiausia ne ežero dydis ar patogumas žmogui, o tai, kad jis iki šiol išliko natūralios Girutiškio pelkės dalimi.