Pirčiupių tvenkinys

Aprašymas

Pirčiupių tvenkinyje kelias ir vanduo susitinka tiesiogine prasme. Per kaimą tekantis Pirčiupio upelis čia patvenktas, o ties užtvanka eina dabartinis Vilniaus ir Varėnos kryptis jungiantis kelias. Vienoje jo pusėje vanduo išplatėja į tvenkinį, kitoje vėl susirenka į siauresnę upelio vagą ir tęsia kelią Merkio link. Dėl to užtvanka nėra nuo gyvenvietės nutolęs techninis statinys - ji yra pačiame Pirčiupių kelių ir vandens sankirtos taške.

Tvenkinys užima pailgą Pirčiupio slėnio ruožą. Jo artimiausioje aplinkoje vyrauja atviros pievos, pakrantės žemos ir daug kur sausos, o miško masyvai prasideda kiek toliau nuo vandens. Dabartiniuose vaizduose ypač aiškiai matyti skirtumas tarp ilgos atviros vandens juostos ir aplinkinių Pirčiupių miškų. Tai nėra tvenkinys, įspraustas tarp tankių medžių: didelė jo aplinkos dalis išlieka atvira, todėl gerai matoma ir pati buvusi upelio kryptis.

Pirčiupio vardas šioje vietoje svarbesnis, nei gali pasirodyti iš dabartinio tvenkinio pavadinimo. Senesniuose žemėlapiuose Pirčiupių apylinkėse pažymėti du to paties pagrindo vandenvardžiai, vėliau pradėti skirti Didžiojo ir Mažojo Pirčiupio vardais. Gyvenvietė kūrėsi prie Didžiojo Pirčiupio, to paties vandens kelio, kuriame yra dabartinis tvenkinys. Kalbininkai Pirčiupio vardą sieja su žodžiais „pirtis“ ir „upis“, o Pirčiupių kaimo pavadinimą - su pačiu upeliu. Vadinasi, vandenvardis čia nebuvo pritaikytas gyvenvietei vėliau; priešingai, upelis davė vardą vietai aplink jį.

Toks ryšys gerai matomas ir senesnėje Pirčiupių geografijoje. Kaimas nuo seno buvo įsikūręs prie svarbaus kelio Gardino kryptimi, o Pirčiupis kirto gyvenamą teritoriją. Dabartinis tvenkinys yra toje pačioje siauroje erdvėje tarp upelio, kelio ir kaimo laukų. Šalutinė Pirčiupių istorija čia labai turtinga, tačiau pačiam tvenkiniui svarbiausia viena aplinkybė: ši vieta ilgą laiką buvo ne nuošali miško giluma, o žmonių naudojamas kelio ir vandens koridorius.

Prie šiaurinės tvenkinio aplinkos jungiasi Pirčiupių vietiniai keliai, tarp jų Pušyno gatvės kryptis į Dargužius. Kitoje pusėje pagrindinis kelias eina ties pačia užtvanka. Todėl skirtingai nei daugelyje mažų kaimo tvenkinių, čia vandens telkinio forma ir pakrantės naudojimas negali būti atskirti nuo transporto infrastruktūros. Užtvanka kartu yra ir vieta, kur kelias peržengia Pirčiupio vagą.

Toliau nuo tvenkinio Pirčiupis vėl tampa nedideliu tekančiu vandeniu. Žemiau užtvankos jo vaga eina vakarų kryptimi ir pasiekia Merkį. Senesniuose bei dabartiniuose žemėlapiuose upelis išlieka aiškia Pirčiupių vietovės linija, o tvenkinys tėra viena išplatinta jos atkarpa. Todėl dabartinis vandens telkinys geriausiai suprantamas ne kaip atskiras prūdas prie kelio, bet kaip pakeistas senojo Pirčiupio ruožas pačiame kaime.