Buveinės
Baltijos jūros priekrantė ir šelfo vandenys, estuarijos bei didelės į Baltiją įtekančios upės. Jaunikliai dalį ankstyvo gyvenimo praleidžia upių ir estuarijų sistemoje, suaugę daugiausia gyvena jūroje.
Jūroje - dugninės maitinimosi vietos priekrantėje ir estuarijose. Neršto migracijos metu - didelių upių vaga, o nerštui reikalingi sraunūs, švarūs žvirgždo ar akmenų ruožai.
Biologinis sezoniškumas
Suaugę eršketai į dideles upes nerštui migruoja šiltėjant vandeniui. Po neršto grįžta į jūrą, o jaunikliai laikui bėgant taip pat migruoja žemyn į estuarijas ir Baltiją.
Ilgaamžė, lėtai bręstanti migruojanti žuvis. Didelę gyvenimo dalį juda jūros ir estuarijų dugno zonoje, o reprodukcijai priklauso nuo laisvų migracijos kelių didelėse upėse.
Kaip atpažinti
Ilgas kūnas be įprastų žvynų, išilgai jo eina penkios eilės stambių kaulinių skydelių. Snukis pailgas, apatinėje pusėje prieš burną yra keturi ūsai. Uodegos pelekas ryškiai asimetriškas, viršutinė skiautė ilgesnė.
Kuo minta
Jūroje - moliuskai, žieduotosios kirmėlės, vėžiagyviai ir smulkios žuvys. Gėlame vandenyje jaunikliai minta dugno bestuburiais ir kitu prie dugno prieinamu maistu.
Nerštas
Neršia didelių upių srauniuose ruožuose ant švaraus akmenuoto ar žvirgždėto substrato. Reprodukcijos sėkmei ypač svarbi upių jungtis su jūra ir neužblokuoti migracijos keliai.
Dydis
Tai labai stambi eršketinė žuvis. Rūšis gali užaugti gerokai virš 2 m, tačiau atkuriamoje Baltijos populiacijoje svarbiau ne rekordai, o tai, kad kuo daugiau jauniklių išgyventų iki vėlyvos lytinės brandos.
Apsauga ir retumas
Saugoma, Lietuvos Raudonojoje knygoje kaip regione išnykusi vertinama rūšis, kurios populiacija aktyviai atkuriama. 2025-2026 m. Žuvininkystės tarnyba toliau leido tūkstančius jauniklių į Nerį ir vykdė veisimo programą.
Svarbios taisyklės
Rūšis saugoma ir atkuriama. Galiojančias sugavimo, paleidimo ir žymėtų žuvų registravimo sąlygas tikrinkite taisyklių centre bei oficialiuose šaltiniuose.