zvejyba24.lt
Žuvis

Devynspyglė dyglė

Pungitius pungitius
VietinėJūrinėGėlavandenė

Devynspyglė dyglė - smulki vietinė žuvis, gyvenanti sekliuose augalėtuose gėluose ir apysūriuose vandenyse. Patinai stato lizdus, saugo ikrus ir prižiūri ką tik išsiritusias lervas.

Devynspyglė dyglė
Iliustracinė nuotrauka, sukurta naudojant AI.
Parengė: Zvejyba24.lt redakcijaAtnaujinta: 2026 m. spalio 1 d.
RŪŠIES APRAŠYMAS

Apie rūšį

Devynspyglė dyglė (Pungitius pungitius) - artima trispyglei dyglei, tačiau prieš nugaros peleką turi daugiau smulkių atskirų spyglių. Ji paplitusi šiauriniuose gėluose, apysūriuose ir pajūrio vandenyse, o Lietuvoje gali būti sutinkama tiek vidaus telkiniuose, tiek Baltijos baseino pakrantės zonoje.

Rūšis dažniausiai renkasi seklų, augalais apaugusį vandenį: ežerų ir tvenkinių pakraščius, lėtus upelius, balas bei pajūrio lagūnų zonas. Minta smulkiais bestuburiais, vandens vabzdžiais, jų lervomis ir ikrais. Dėl mažo kūno dydžio devynspyglė pati yra svarbus grobis daugeliui plėšriųjų žuvų ir žuvimis mintančių paukščių.

Neršto elgesys išskirtinis. Patinas iš augalinių fragmentų stato lizdą, vilioja pateles, po apvaisinimo saugo ir vėdina ikrus, o išsiritusias lervas kurį laiką taip pat prižiūri. Todėl rūšis įdomi ne kaip žūklės objektas, o kaip sudėtingą elgseną turinti maža ekosistemos žuvis.

VIETŲ KATALOGAS

Viešos žvejybos vietos

Viešos žvejybos vietos: 1

Rodomos Zvejyba24.lt katalogo vietos, susietos su šia rūšimi. Tai nėra pilnas rūšies paplitimo žemėlapis.

Kur gyvena ir laikosi

Seklios, augalais apaugusios ežerų, tvenkinių ir lėtų upelių vietos, smėlingos ramios seklumos, pelkėti vandenys, estuarijos ir pajūrio apysūriai vandenys.

Tankesnė pakrančių augalija, ramios seklios įlankos, lėtų upelių baseinėliai ir vietos su smulkiu augaliniu substratu, iš kurio patinas gali statyti lizdą.

Sezonas ir aktyvumas

Pavasarį žuvys traukia į seklesnes nerštavietes. Pajūrio populiacijos gali judėti tarp jūros, apysūrio ir gėlesnio vandens. Rudenį dalis populiacijų pasitraukia iš labai seklių zonų į gilesnį vandenį.

Už neršto sezono ribų gali būriuotis. Veisimosi metu patinai saugo teritoriją, stato lizdus ir aktyviai gina ikrus bei ankstyvas lervas.

Kaip atpažinti

Prieš nugaros peleką matoma eilė smulkių atskirų spyglių, dažniausiai jų gerokai daugiau nei trispyglės dyglės. Kūnas siauras, smulkus, spalva rusvai ar žalsvai pilka; veisimosi metu patinai patamsėja.

Kuo minta

Smulkūs bestuburiai, vandens vabzdžiai, jų lervos ir ikrai. Veisimosi laikotarpiu dyglės gali ėsti ir kitų individų ikrus ar lervas.

Ant ko kimba

Tai ne specializuotos mėgėjiškos žvejybos rūšis. Labai smulkūs gyvūniniai masalai gali būti paimti atsitiktinai, tačiau tokia žūklė praktinės reikšmės beveik neturi.

Kada geriausiai kimba?

Šiltuoju sezonu aktyvi sekliose pakrantėse; pavasarį ir vasarą geriausiai pastebimas nerštinis elgesys. Specialaus tikslinės žūklės sezono nėra.

Žvejybos būdai

Dėl mažo dydžio specializuota žūklė nepraktikuojama. Rūšį geriausia pažinti stebint seklias augalėtas vietas ir atkreipiant dėmesį į nugaros spyglių skaičių.

Nerštas

Patinas iš augalų fragmentų suformuoja lizdą. Patelės į jį padeda po kelias dešimtis ikrų, o patinas juos apvaisina, saugo ir vėdina. Palankiomis sąlygomis ikrai gali išsiristi maždaug per savaitę.

Dydis

Devynspyglė dyglė užauga maždaug iki 9 cm, o dažnas dydis yra apie 6-7 cm. Tai viena smulkesnių Lietuvos žuvų.

Apsauga ir retumas

Vietinė rūšis. Jai svarbios seklumos, pakrančių augalija ir mažų vandens telkinių buveinių įvairovė; intensyvus pakrančių pertvarkymas gali sumažinti tinkamų nerštaviečių kiekį.

Svarbios taisyklės

Tai nėra įprasta tikslinė laimikio rūšis. Naudojant smulkias žuveles masalui ar jas transportuojant visada reikia laikytis tuo metu galiojančių oficialių taisyklių.