Kur gyvena ir laikosi
Didelių ir vidutinių upių vagos, baseinai ir užutėkiai, ežerai bei vandens talpyklos. Rūšis dažnai laikosi santykinai sekliose, iki maždaug 5 m gylio vietose.
Ramesni upių užutėkiai, plačios lėtesnės vagos, seklesni ežerų ir tvenkinių plotai, vietos su gausiu planktonu. Nerštui tinka ir augalija, ir smėlio ar žvirgždo substratas.
Sezonas ir aktyvumas
Pavasarį ir vasaros pradžioje vyksta nerštas, kurį gali skatinti šiltėjantis vanduo ir sezoninis užliejimas. Šiltuoju metu žuvys aktyviau naudojasi planktonu turtingais plotais.
Gali laikytis grupėmis atviresnėse, produktyviose upių ar ežerų vietose. Maitinimosi būdas labiau susijęs su planktono filtravimu nei su aktyvia stambaus grobio medžiokle.
Kaip atpažinti
Kūnas aukštas ir tvirtas, galva santykinai didelė, burna plati ir priekinė. Nugara tamsesnė pilkai rusva ar alyvinė, šonai sidabriškai pilki ar gelsvi. Žvynai stambūs, uodegos stiebelis santykinai trumpas.
Kuo minta
Pagrindą sudaro zooplanktonas - kladoceros ir ciklopiniai irklakojai. Racioną gali papildyti uodų trūklių lervos bei kitas smulkus gyvūninis maistas. Maitindamasi žuvis daug dalelių filtruoja iš vandens.
Ant ko kimba
Dėl planktoninės mitybos nėra vieno patikimo Lietuvai pritaikyto masalo. Pavieniai individai gali paimti smulkų gyvūninį ar augalinį dugninį masalą, tačiau Lietuvoje nėra nusistovėjusios specializuotos šios rūšies žūklės praktikos.
Kada geriausiai kimba?
Lietuvos žvejybinės statistikos šiai retai rūšiai praktiškai nėra. Biologiniu požiūriu aktyviausia šiltuoju metų laiku, kai planktono produkcija ir vandens temperatūra didesnė.
Žvejybos būdai
Lietuvoje specializuota mėgėjiška žvejyba nėra įprasta. Jei rūšis aptinkama atsitiktinai, verta ją dokumentuoti ir tiksliai identifikuoti, o ne remtis karpiams taikoma taktika vien dėl panašios kūno formos.
Nerštas
Neršia pavasarį ar vasaros pradžioje. Nerštas gali vykti tekančiame vandenyje ant smėlio ir žvirgždo arba augalais apaugusiose vietose; viena patelė gali poruotis su keliais patinais.
Dydis ir svoris
Registruotas šios rūšies maksimalus dydis siekia maždaug 123 cm ir daugiau kaip 30 kg. Tai biologinis maksimumas, o ne tipinis Lietuvos dydis; mūsų šalyje didžiažiotė bizonžuvė labai reta.
Apsauga ir retumas
Lietuvoje tai introdukuota ir labai reta rūšis; plačiai paplitusių natūralių populiacijų čia nėra žinoma.
Svarbios taisyklės
Prieš pasiliekant retai sutinkamą ar neįprastą žuvį rekomenduojama patikrinti galiojančias oficialias žvejybos taisykles ir konkretaus telkinio režimą.