Kur gyvena ir laikosi
Natūraliame areale gyvena pakrančių vandenyse, estuarijose, upėse ir dideliuose ežeruose; Lietuvoje siejamas su introdukcija ir dirbtiniu auginimu.
Atviresnė vandens dalis, gylio lūžiai, vagos kraštai ir vietos, kur susitelkia smulkių žuvų būriai.
Sezonas ir aktyvumas
Šiltuoju sezonu aktyviai maitinasi, o natūraliame areale pavasarį dalis populiacijų vykdo nerštines migracijas į gėlą vandenį.
Judri, būriais ar nedidelėmis grupėmis galinti medžioti plėšri žuvis. Dažnai seka grobio žuvų sankaupas.
Kaip atpažinti
Kūnas verpstiškas ir iš šonų suspaustas, galva smailoka, žiotys didelės. Šonai sidabriški, o išilgai kūno eina kelios aiškios tamsios juostos - vienas svarbiausių atpažinimo požymių.
Kuo minta
Smulkios ir vidutinės žuvys, vėžiagyviai bei kiti stambesni gyvūniniai maisto objektai.
Ant ko kimba
Įžuvintuose telkiniuose gali reaguoti į žuveles imituojančius voblerius, guminukus ir kitus plėšrūnams skirtus masalus.
Kada geriausiai kimba?
Aktyvumas priklauso nuo vandens temperatūros ir grobio koncentracijos; natūraliame areale dažnai aktyvus prieblandoje ir vėsesniais periodais.
Žvejybos būdai
Spininginė žvejyba atviro vandens ir gylio struktūrų zonose tik ten, kur rūšis teisėtai laikoma ar įžuvinta.
Nerštas
Natūraliame areale neršia tekančiame gėlame vandenyje; ikrai ir lervos vystosi srovėje. Lietuvos sąlygomis rūšis daugiausia siejama su dirbtiniu veisimu.
Dydis ir svoris
Natūraliame areale gali viršyti 1 m ilgį ir pasiekti keliolikos kilogramų svorį; Lietuvoje tokie dydžiai nėra tipiški dėl labai riboto paplitimo.
Apsauga ir retumas
Nevietinė rūšis. Jos įveisimas ar perkėlimas turi būti vertinamas atsargiai, kad nebūtų daromas nepageidaujamas poveikis vietinėms žuvų bendrijoms.
Svarbios taisyklės
Lietuvoje rūšis nėra įprastas viešųjų vandenų žūklės objektas. Prieš žvejybą būtina vadovautis konkretaus telkinio režimu ir galiojančiomis taisyklėmis.