zvejyba24.lt
Žuvis

Juodasis amūras

Mylopharyngodon piceus
IntrodukuotaGėlavandenė

Juodasis amūras - stambi Rytų Azijos kilmės karpinių giminaitė, Lietuvoje introdukuota dėl gebėjimo ėsti moliuskus. Suaugusios žuvys specializuojasi traiškyti sraiges ir dvigeldžius.

Juodasis amūras
Iliustracinė nuotrauka, sukurta naudojant AI.
Parengė: Zvejyba24.lt redakcijaAtnaujinta: 2026 m. spalio 1 d.
RŪŠIES APRAŠYMAS

Apie rūšį

Juodasis amūras (Mylopharyngodon piceus) - didelė Rytų Azijos gėlavandenė žuvis, natūraliai gyvenanti didelių upių sistemose nuo Amūro baseino iki pietinės Kinijos. Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad į Lietuvą ši rūšis introdukuota 1965 m., siekiant kontroliuoti dreisenų ir kitų moliuskų gausą. Lietuvoje ji reta ir daugiausia siejama su įžuvinimu bei akvakultūra.

Juodąjį amūrą nuo baltojo amūro skiria ne tik tamsesnė spalva, bet ir mityba. Jaunos žuvys pradeda nuo zooplanktono ir vabzdžių, tačiau augdamos pereina prie sraigių bei dvigeldžių moliuskų. Ryklėje yra labai stiprūs, krūminius dantis primenantys dantys, kuriais traiškomos kriauklės. Dėl šios savybės rūšis buvo naudojama biologinei moliuskų kontrolei.

Natūraliame areale juodieji amūrai nerštui migruoja aukštyn didelėmis upėmis. Ikrai yra pelaginiai ar pusiau pelaginiai ir vystydamiesi dreifuoja pasroviui, o lervos patenka į užliejamas ramias buveines. Lietuvoje juodasis amūras yra introdukuota ir reta žuvis, daugiausia siejama su įžuvinimu bei akvakultūra; natūralus dauginimasis čia nėra pagrindinis populiacijos palaikymo būdas.

Kur gyvena ir laikosi

Natūraliai - didelės žemumų upės ir su jomis susiję ežerai, skaidrus ir gerai deguonimi aprūpintas vanduo. Europoje ir Lietuvoje dažniausiai išlieka ten, kur yra įžuvintas ar patekęs iš ūkių.

Gilesnės upių ir didesnių tvenkinių vietos, dugno plotai su gausiomis sraigių ar dvigeldžių moliuskų sankaupomis. Jaunikliai dažniau naudojasi ramesnėmis pakrančių buveinėmis.

Sezonas ir aktyvumas

Natūraliame areale pavasarį ir vasaros pradžioje suaugusios žuvys migruoja aukštyn nerštui. Vėstant vandeniui aktyvumas ir maitinimasis mažėja.

Dugnui artima stambi žuvis, daug laiko skirianti moliuskų paieškai. Natūraliose upėse gali atlikti dideles migracijas tarp maitinimosi, žiemojimo ir neršto vietų.

Kaip atpažinti

Pailgas, stambus kūnas su dideliais žvynais, nugara ir šonai tamsiai pilki ar beveik juodi, pilvas šviesesnis. Burna priekinė, ūsų nėra. Patikimiausias vidinis požymis - masyvūs krūminius dantis primenantys ryklės dantys moliuskams traiškyti.

Kuo minta

Lervos minta zooplanktonu, jaunikliai - vabzdžiais, smulkiais vėžiagyviais ir mažais moliuskais. Didesni individai beveik specializuojasi sraigėms ir dvigeldžiams moliuskams.

Ant ko kimba

Dėl specializuotos moliuskinės mitybos juodasis amūras nėra lengvas tradicinis kabliuko taikinys. Užsienyje gaudomas įvairiais dugniniais masalais, tačiau Lietuvos patikimų žvejybinių duomenų nedaug, todėl konkrečių „geriausių“ masalų nepervertiname.

Kada geriausiai kimba?

Šiltuoju metų laiku aktyvumas didesnis. Kadangi Lietuvoje rūšis reta ir dažniausiai aptinkama konkrečiuose įžuvintuose telkiniuose, žvejybos sezoniškumą geriausia vertinti pagal konkretaus telkinio sąlygas ir taisykles.

Žvejybos būdai

Jei konkrečiame privačiame ar įžuvintame telkinyje juodųjų amūrų tikrai yra, taikoma stambių karpinių žuvų dugninė įranga. Viešuose vandenyse pirmiausia reikia patikimai žinoti, kad rūšis ten apskritai gyvena.

Nerštas

Natūraliame areale neršia didelių upių srauniose vietose pavasarį-vasaros pradžioje. Ikrai dreifuoja pasroviui, o lervos vėliau patenka į užliejamas ramias pakrančių buveines.

Dydis ir svoris

Juodasis amūras gali užaugti maždaug iki 180 cm ir apie 35 kg. Tai potencialiai labai stambi žuvis, tačiau Lietuvos vandenyse tokie dydžiai nėra laikytini tipiniais.

Apsauga ir retumas

Lietuvoje juodasis amūras yra introdukuota ir reta rūšis. Jo buvimas konkrečiame telkinyje dažniausiai susijęs su žmogaus įžuvinimu, todėl negalima automatiškai laikyti jo natūralia Lietuvos faunos dalimi.

Svarbios taisyklės

Prieš žvejojant įžuvintame telkinyje reikia tikrinti jo valdytojo ir bendras žvejybos taisykles. Svetimžemių žuvų perkėlimas tarp telkinių neturėtų būti atliekamas be teisėto pagrindo.