Kur gyvena ir laikosi
Natūraliai - didelės žemumų upės ir su jomis susiję ežerai, skaidrus ir gerai deguonimi aprūpintas vanduo. Europoje ir Lietuvoje dažniausiai išlieka ten, kur yra įžuvintas ar patekęs iš ūkių.
Gilesnės upių ir didesnių tvenkinių vietos, dugno plotai su gausiomis sraigių ar dvigeldžių moliuskų sankaupomis. Jaunikliai dažniau naudojasi ramesnėmis pakrančių buveinėmis.
Sezonas ir aktyvumas
Natūraliame areale pavasarį ir vasaros pradžioje suaugusios žuvys migruoja aukštyn nerštui. Vėstant vandeniui aktyvumas ir maitinimasis mažėja.
Dugnui artima stambi žuvis, daug laiko skirianti moliuskų paieškai. Natūraliose upėse gali atlikti dideles migracijas tarp maitinimosi, žiemojimo ir neršto vietų.
Kaip atpažinti
Pailgas, stambus kūnas su dideliais žvynais, nugara ir šonai tamsiai pilki ar beveik juodi, pilvas šviesesnis. Burna priekinė, ūsų nėra. Patikimiausias vidinis požymis - masyvūs krūminius dantis primenantys ryklės dantys moliuskams traiškyti.
Kuo minta
Lervos minta zooplanktonu, jaunikliai - vabzdžiais, smulkiais vėžiagyviais ir mažais moliuskais. Didesni individai beveik specializuojasi sraigėms ir dvigeldžiams moliuskams.
Ant ko kimba
Dėl specializuotos moliuskinės mitybos juodasis amūras nėra lengvas tradicinis kabliuko taikinys. Užsienyje gaudomas įvairiais dugniniais masalais, tačiau Lietuvos patikimų žvejybinių duomenų nedaug, todėl konkrečių „geriausių“ masalų nepervertiname.
Kada geriausiai kimba?
Šiltuoju metų laiku aktyvumas didesnis. Kadangi Lietuvoje rūšis reta ir dažniausiai aptinkama konkrečiuose įžuvintuose telkiniuose, žvejybos sezoniškumą geriausia vertinti pagal konkretaus telkinio sąlygas ir taisykles.
Žvejybos būdai
Jei konkrečiame privačiame ar įžuvintame telkinyje juodųjų amūrų tikrai yra, taikoma stambių karpinių žuvų dugninė įranga. Viešuose vandenyse pirmiausia reikia patikimai žinoti, kad rūšis ten apskritai gyvena.
Nerštas
Natūraliame areale neršia didelių upių srauniose vietose pavasarį-vasaros pradžioje. Ikrai dreifuoja pasroviui, o lervos vėliau patenka į užliejamas ramias pakrančių buveines.
Dydis ir svoris
Juodasis amūras gali užaugti maždaug iki 180 cm ir apie 35 kg. Tai potencialiai labai stambi žuvis, tačiau Lietuvos vandenyse tokie dydžiai nėra laikytini tipiniais.
Apsauga ir retumas
Lietuvoje juodasis amūras yra introdukuota ir reta rūšis. Jo buvimas konkrečiame telkinyje dažniausiai susijęs su žmogaus įžuvinimu, todėl negalima automatiškai laikyti jo natūralia Lietuvos faunos dalimi.
Svarbios taisyklės
Prieš žvejojant įžuvintame telkinyje reikia tikrinti jo valdytojo ir bendras žvejybos taisykles. Svetimžemių žuvų perkėlimas tarp telkinių neturėtų būti atliekamas be teisėto pagrindo.