Buveinės
Suaugėliai gyvena Baltijos ir kituose jūriniuose vandenyse, neršti kyla į švarias upes su tinkamu žvirgždo ar smėlio substratu.
Migracijos metu - upių vagos ir sraunesni nerštiniai ruožai; lervos gyvena ramesnėse smėlėtose ar dumblingose pakraščio nuosėdose.
Biologinis sezoniškumas
Subrendusios nėgės pavasarį migruoja į upes neršti; lervų stadija dugno nuosėdose trunka kelerius metus, po metamorfozės jaunikliai išplaukia į jūrą.
Praeivė rūšis. Suaugusi jūrinė nėgė jūroje gyvena parazitiškai, o prieš nerštą migruoja į gėlą vandenį ir nustoja maitintis.
Kaip atpažinti
Ilgas, ungurį primenantis kūnas be porinių pelekų. Kiekviename šone yra septynios apvalios žiaunų angos, o burna - apskrita siurbiamoji su koncentriškai išsidėsčiusiais dantimis. Nugara dažnai žalsvai ar rusvai marga.
Kuo minta
Jūroje suaugėliai parazitiškai minta kitų žuvų audiniais ir kūno skysčiais; lervos filtruoja mikroorganizmus ir detritą.
Nerštas
Neršia upėse ant smėlingo ar žvirgždėto substrato. Po neršto suaugę individai žūva, o lervos ilgai gyvena įsiraususios dugne.
Dydis ir svoris
Lietuvoje aptinkami suaugėliai dažniausiai apie 60-75 cm, tačiau rūšis gali užaugti iki maždaug 1 m ir kelių kilogramų.
Apsauga ir retumas
Lietuvoje itin reta, saugoma ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta rūšis. Jai grėsmę kelia migracijos kliūtys, tarša ir nerštaviečių degradacija.
Svarbios taisyklės
Galiojančias jūrinės nėgės apsaugos ir žvejybos sąlygas tikrinkite šio profilio taisyklių bloke bei oficialiuose šaltiniuose.