zvejyba24.lt
Žuvis

Mažoji nėgė

Lampetra planeri
VietinėGėlavandenė

Mažoji nėgė - nedidelė, visą gyvenimą gėlame vandenyje praleidžianti vietinė nėgių rūšis. Jos lervos kelerius metus gyvena smėlėtame ar dumblingame upių dugne, o rūšies buveinių apsauga svarbi Natura 2000 tinkle.

Mažoji nėgė
Iliustracinė nuotrauka, sukurta naudojant AI.
Parengė: Zvejyba24.lt redakcijaAtnaujinta:
ŠIANDIEN GALIOJA

Prieš žvejybą

2 aktyvios taisyklės
Žuvies gaudymo draudimasMažoji nėgė: žvejyba draudžiama visus metusMažosios nėgės žvejyba draudžiama visus metus.Oficialus šaltinis ↗
Masalų draudimasDraudžiami masalaiMasalui draudžiama naudoti D1-14 11.1-11.2 papunkčiuose ir 11¹ punkte išvardytas žuvis bei kitas saugomas rūšis.Oficialus šaltinis ↗
Peržiūrėti visas šios žuvies taisykles →
RŪŠIES APRAŠYMAS

Apie rūšį

Mažoji nėgė (Lampetra planeri) yra nedidelė gėlavandenė apskritažiomenių rūšis. Ji nėra upinė nėgė: upinė nėgė yra atskira rūšis Lampetra fluviatilis. Abi rūšys gali būti panašios, todėl teisingam atpažinimui svarbūs dantų sandaros, kūno dydžio ir gyvenimo ciklo požymiai.

Didžiąją gyvenimo dalį mažoji nėgė praleidžia lervos - vingilio - stadijoje. Lervos įsirausia į smėlėtą ar dumblingą upelio dugną ir filtruoja mikroorganizmus bei detritą. Po kelerius metus trunkančios metamorfozės suaugėliai nebeišplaukia į jūrą ir nepradeda parazitinio gyvenimo; jų gyvenimo tikslas tampa nerštas.

Mažajai nėgei svarbios natūralios upių ir upelių atkarpos, kur vienoje sistemoje yra ir švaraus žvirgždo nerštui, ir ramesnių smulkių nuosėdų lervoms. Lietuvoje jos apsauga svarbi Natura 2000 ir natūralių upelių buveinių išsaugojimo kontekste. Tai ne mėgėjiškos žvejybos objektas; svarbiausia rūšies nepažeisti ir išsaugoti tinkamas buveines.

Kur gyvena ir laikosi

Švarūs upeliai ir upės, kuriuose yra žvirgždėtų sraunumų nerštui bei smėlėtų ar dumblingų ramesnių zonų lervoms.

Suaugėliai neršto metu renkasi seklias žvirgždėtas sraunumas; lervos gyvena įsiraususios smėlingose ir dumblingose pakrančių nuosėdose.

Biologinis sezoniškumas

Lervų stadija trunka kelerius metus. Po metamorfozės suaugėliai subręsta, pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje neršia ir po neršto žūva.

Nemigruoja į jūrą. Didžiąją gyvenimo dalį praleidžia dugno nuosėdose lervos stadijoje, o suaugėlių gyvenimas trumpas ir susietas su dauginimusi.

Kaip atpažinti

Nedidelė, unguriška, be porinių pelekų, su septyniomis žiaunų angomis kiekviename šone. Suaugėliai paprastai gerokai mažesni už upinę ar jūrinę nėgę.

Kuo minta

Lervos filtruoja mikroorganizmus, detritą ir smulkias organines daleles. Suaugėliai po metamorfozės praktiškai nebesimaitina.

Nerštas

Neršia grupėmis sekliose žvirgždėtose vietose. Ikrams reikia švaraus, deguonies prisotinto vandens ir neuždumblėjusio substrato.

Dydis

Suaugusios mažosios nėgės paprastai apie 10-16 cm; lervos gali būti panašaus ar kiek didesnio ilgio prieš metamorfozę.

Apsauga ir retumas

Vietinė, Natura 2000 apsaugos požiūriu svarbi rūšis. Jai būtinas natūralus upių hidrologinis režimas, gera vandens kokybė ir tinkamų dugno mikrobuveinių mozaika.

Svarbios taisyklės

Mažoji nėgė nėra tikslinės žvejybos rūšis. Aptikus būtina vadovautis aktualiais gamtos apsaugos ir mėgėjų žvejybos reikalavimais.