zvejyba24.lt
Žuvis

Nuodėgulinis grundalas

Perccottus glenii
IntrodukuotaInvazinėGėlavandenė

Nuodėgulinis grundalas - invazinė Rytų Azijos kilmės žuvis, labai atspari deguonies trūkumui. Ji mėgsta stovintį, augalais apaugusį vandenį ir gali smarkiai paveikti mažų telkinių gyvūnų bendrijas.

Nuodėgulinis grundalas
Iliustracinė nuotrauka, sukurta naudojant AI.
Parengė: Zvejyba24.lt redakcijaAtnaujinta: 2026 m. spalio 1 d.
ŠIANDIEN GALIOJA

Prieš žvejybą

2 aktyvios taisyklės
DraudimasInvazinių gyvūnų naudojimas masaluiGalioja šiandien · Masalui draudžiama naudoti invazinius gyvūnus.
InformacijaInvazinių grundalų dydžio ir kiekio ribojimasGalioja šiandien · Juodažiodžiams ir nuodėguliniams grundalams atmintinėje nenustatytos vienetų ar dydžio ribos.
Peržiūrėti visas šios žuvies taisykles →
RŪŠIES APRAŠYMAS

Apie rūšį

Nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii) - svetimžemė invazinė žuvis, kilusi iš Amūro ir kitų Rytų Azijos baseinų. Lietuvos invazinių rūšių tyrimuose ji minima tarp labiausiai išplitusių svetimžemių žuvų. Rūšis itin gerai prisitaiko prie sąlygų, kurios daugeliui vietinių žuvų būtų per sunkios.

Ji mėgsta stovintį arba beveik netekantį vandenį: tvenkinius, mažus ežerėlius, senvages, pelkėtas vietas ir tankią povandeninę augaliją. Gali išgyventi prastai deguonimi aprūpintame vandenyje ir atlaikyti labai nepalankias žiemos sąlygas. Nuodėgulinis grundalas yra plėšrus: minta bestuburiais, buožgalviais, žuvų mailiumi ir kitomis smulkiomis žuvimis.

Mažuose izoliuotuose telkiniuose gausi šios rūšies populiacija gali stipriai sumažinti vietinių žuvų bei varliagyvių jauniklių gausą. Todėl žvejui svarbu ne tik atpažinti rūšį, bet ir suprasti, kad jos perkėlimas į kitą telkinį nėra „įžuvinimas“ - taip galima platinti invazinę žuvį ir pakenkti vietos ekosistemai.

Šiandien šiai rūšiai galioja taisyklės. Žemiau pateikta bendroji žvejybos informacija nepakeičia draudimų, dydžio, kiekio ar vietos ribojimų. Tikrinti taisykles →

Kur gyvena ir laikosi

Stovintys ir labai lėtai tekantys gėlieji vandenys: maži ežerai, tvenkiniai, balos, senvagės, pelkėtos vietos ir tankiai augalais apaugę užutėkiai. Gerai toleruoja deguonies stygių.

Tankios povandeninės žolės, šaknys, nendrių pakraščiai, dumblėtas dugnas ir ramūs užutėkiai. Vengia ryškios, nuolatinės srovės.

Sezonas ir aktyvumas

Pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje prasideda reprodukcinis laikotarpis. Nerštas gali vykti keliomis porcijomis gegužę-birželį, kai vanduo būna maždaug 15-20 °C.

Plėšri, prie dugno ir augalijos besilaikanti žuvis. Gali išlikti mažuose, deguonies stokojančiuose telkiniuose, todėl lengvai užima buveines, kuriose vietinės rūšys patiria didesnį stresą.

Kaip atpažinti

Kūnas tamsiai rusvas ar pilkai žalsvas, dėmėtas, galva plati, burna didelė. Turi du atskirus nugaros pelekus, pilviniai pelekai nesuaugę į siurbiamąjį diską. Neršto metu patinai smarkiai patamsėja, ant kūno ir pelekų gali išryškėti žalsvos dėmės.

Kuo minta

Platus gyvūninis racionas: vabzdžių lervos, vėžiagyviai, kiti bestuburiai, buožgalviai, žuvų ikrai, mailius ir smulkios žuvys. Mažuose telkiniuose gali tapti vienu svarbiausių plėšrūnų.

Ant ko kimba

Gali griebti slieką, vabzdžių lervas, smulkius žuvinius ar kitus gyvūninius masalus. Vis dėlto žvejybinė vertė antraeilė - svarbiausia rūšį atpažinti ir jos neplatinti į kitus telkinius.

Kada geriausiai kimba?

Šiltuoju sezonu aktyviai maitinasi sekliuose augalėtuose vandenyse. Žiemą dėl didelio atsparumo gali išgyventi sąlygas, kuriomis kitų žuvų aktyvumas ir išgyvenamumas labai sumažėja.

Žvejybos būdai

Paprasta plūdinė ar lengva dugninė žvejyba smulkiais gyvūniniais masalais gali sugauti šią rūšį. Sugavus svarbiau vadovautis invazinių rūšių tvarkymo taisyklėmis nei ieškoti specializuotos sportinės taktikos.

Nerštas

Ikrus kelis kartus per sezoną klijuoja prie povandeninių šaknų, lapų ir kitų struktūrų. Patinas saugo ikrus; tokia tėvinė priežiūra padeda rūšiai sėkmingai daugintis mažuose telkiniuose.

Dydis ir svoris

Rūšis gali užaugti maždaug iki 25 cm ir apie 250 g, o pavieniai individai sulaukia maždaug 7 metų. Dažniausiai sutinkamos žuvys būna gerokai mažesnės.

Apsauga ir retumas

Lietuvoje tai introdukuota invazinė rūšis. Jos plitimas nepageidaujamas, nes ypač mažuose telkiniuose gali daryti didelį poveikį vietinėms žuvims ir varliagyviams.

Svarbios taisyklės

Invazinėms rūšims gali būti taikomi specialūs draudimai dėl laikymo gyvomis, perkėlimo, paleidimo ir platinimo. Sugavus nuodėgulinį grundalą reikia vadovautis naujausia oficialia invazinių rūšių bei žvejybos tvarka.