Kur gyvena ir laikosi
Didelių upių žemupiai, marios, estuarijos ir dideli atviri vandens telkiniai; gali gyventi apysūriame vandenyje.
Atviros srovės, vagos kraštai, paviršiaus ir vidurinio sluoksnio zonos, kur susitelkia planktonas, vabzdžiai ar mailius.
Sezonas ir aktyvumas
Pavasarį vyksta nerštinės migracijos; vasarą būriai aktyviai maitinasi atvirame vandenyje, rudenį traukiasi į stabilesnes vietas.
Būrinė pelaginė žuvis, galinti greitai keisti gylį ir vietą sekdama maistą.
Kaip atpažinti
Kūnas labai suspaustas iš šonų, pilvo kraštas ryškiai išgaubtas ir aštrus, nugara beveik tiesi. Burna pakrypusi aukštyn, krūtininiai pelekai ilgi.
Kuo minta
Zooplanktonas, vandens ir sausumos vabzdžiai, stambesnių individų racione - smulkios žuvys.
Ant ko kimba
Smulkūs vabzdžių masalai, lervos ir nedideli žuvelę ar vabzdį imituojantys masalai; svarbu pateikti tinkamame vandens sluoksnyje.
Kada geriausiai kimba?
Dažnai aktyvesnė šiltuoju metu, rytais ir vakarais, kai paviršiuje daug maisto.
Žvejybos būdai
Lengva plūdinė ar spininginė žvejyba, orientuota į vandens storymę, o ne sunkų dugninį pateikimą.
Nerštas
Neršia pavasarį tekančiame vandenyje; po neršto suaugusios žuvys grįžta į maitinimosi zonas, jaunikliai gali migruoti žemyn į estuarijas.
Dydis ir svoris
Dažnas ilgis apie 25 cm, gali užaugti iki maždaug 60 cm ir apie 2 kg.
Apsauga ir retumas
Vietinė Baltijos baseino rūšis; migracijoms svarbus upių vientisumas ir tinkamos sraunios nerštavietės.
Svarbios taisyklės
Prieš žvejybą tikrinkite galiojančius rūšies, dydžio, sezono ir konkretaus vandens telkinio ribojimus.