zvejyba24.lt
Žuvis

Paprastasis kūjagalvis

Cottus gobio
VietinėGėlavandenėSaugoma

Paprastasis kūjagalvis - nedidelė dugninė švarių ir sraunių upių žuvis, besislepianti po akmenimis. Plati galva, plikas kūnas ir du nugaros pelekai padeda jį atskirti nuo kitų mažų Lietuvos upių žuvų.

Paprastasis kūjagalvis
Iliustracinė nuotrauka, sukurta naudojant AI.
Parengė: Zvejyba24.lt redakcijaAtnaujinta: 2026 m. spalio 6 d.
RŪŠIES APRAŠYMAS

Apie rūšį

Paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio) yra nedidelė, prie dugno gyvenanti vietinė žuvis. Jo plati, suplota galva ir siaurėjantis kūnas puikiai tinka gyvenimui srauniame vandenyje, kur žuvis glaudžiasi prie dugno ir slepiasi po akmenimis. Lietuvoje kūjagalviai ypač būdingi šaltavandenėms, natūralesnėms upių atkarpoms.

Kūjagalvis neturi plaukiojamosios pūslės, todėl didžiąją laiko dalį praleidžia ant dugno ir juda trumpais šuoliais. Minta vandens vabzdžių lervomis, smulkiais vėžiagyviais ir kitu dugno gyvūniniu maistu; stambesni individai gali suėsti žuvų ikrų ar labai mažų žuvelių.

Paprastasis kūjagalvis yra Europos Bendrijos svarbos rūšis. Jo buveinių - akmenuotų rėvų, sraunumų ir švarių intakų - išsaugojimas svarbus rūšies populiacijoms ir natūralių upių būklei.

Saugoma rūšis. Žvejybos rekomendacijos šiame profilyje nerodomos. Galiojančias teisines sąlygas tikrinkite taisyklių centre ir oficialiuose šaltiniuose. Atidaryti taisyklių centrą →

Buveinės

Švarios, vėsios, deguonies turtingos upės ir upeliai su akmenuotu ar žvirgždėtu dugnu.

Po akmenimis, rėvose, srovės užuovėjose ir tarp kitų dugno kliuvinių, kur galima pasislėpti nuo srovės bei plėšrūnų.

Sezonas ir aktyvumas

Šaltavandenė sėsli rūšis; pavasarį vyksta dauginimasis, o likusį sezoną žuvys daugiausia laikosi savo dugno mikrobuveinėse.

Dugninė, teritorinė ir ne itin tolimo nuotolio judri žuvis. Srovėje laikosi prisiglaudusi prie dugno ir tarp priedangų.

Kaip atpažinti

Galva labai plati ir suplota, kūnas siaurėja link uodegos, žvynų nėra. Nugara ir šonai rusvai ar pilkai margi, du nugaros pelekai, dideli krūtininiai pelekai.

Kuo minta

Vandens vabzdžių lervos, smulkūs vėžiagyviai, kiti dugno bestuburiai, kartais žuvų ikrai ar visai smulkios žuvelės.

Aktyvumas

Biologinis aktyvumas priklauso nuo srovės, temperatūros ir dugno maisto prieinamumo. Šis aprašymas skirtas rūšies pažinimui, o ne žvejybos rekomendacijai.

Kaip elgtis aptikus

Aptikus ar atsitiktinai sugavus kūjagalvį svarbu jo kuo mažiau traumuoti ir netrikdyti natūralių akmenuotų upių ruožų.

Nerštas

Patinas įrengia ir saugo lizdą po akmeniu ar panašioje slėptuvėje, prižiūri patelės padėtus ikrus iki išsiritimo.

Dydis

Dažniausiai maždaug 8-15 cm; tai nedidelė rūšis, kurios vertė ekologinė, o ne žvejybinė.

Apsauga ir retumas

Europos mastu saugoma vietinė rūšis. Jai būtinos natūralios sraunumos, gera vandens kokybė ir neuždumblėjęs akmenuotas dugnas.

Svarbios taisyklės

Galiojančias rūšies apsaugos ir žvejybos sąlygas tikrinkite taisyklių centre bei oficialiuose apsaugos šaltiniuose.