Kur gyvena ir laikosi
Baltijos jūros priekrantė ir Kuršių marios; neršto metu svarbiausios gėlavandenės marių zonos prie Nemuno deltos.
Atvira priekrantė ir marios maitinimosi metu; pavasario migracijoje - Kuršių marių gėlavandenės zonos ir nerštinės vietos prie Nemuno deltos.
Sezonas ir aktyvumas
Pavasarį subrendusios žuvys iš jūros migruoja į Kuršių marias ir telkiasi gėlavandenėse nerštavietėse prie Nemuno deltos; po neršto grįžta į jūrą.
Būrinė praeivė žuvis. Neršto metu telkiasi didesnėmis grupėmis ir aktyviai juda prie paviršiaus.
Kaip atpažinti
Sidabriškas, iš šonų suspaustas silkės tipo kūnas, tamsesnė melsvai žalia nugara. Už žiaunadangčio išilgai šono matoma kelių tamsių dėmių eilė, pilvo kraštas sudaro briauną.
Kuo minta
Zooplanktonas, smulkūs vėžiagyviai, žuvų mailius ir kitos mažos žuvys.
Ant ko kimba
Jei konkrečiu metu ir vietoje mėgėjiška žvejyba leidžiama, gali reaguoti į smulkius blizgius ar kitus žuvelę imituojančius masalus, tačiau taisyklės turi prioritetą.
Kada geriausiai kimba?
Biologinis aktyvumo pikas Lietuvoje siejamas su pavasarine neršto migracija; teisėtas žvejybos laikas priklauso nuo galiojančių taisyklių.
Žvejybos būdai
Lengvas spiningas ar kita konkrečiai vietai leidžiama žūklė, tačiau migracijos metu būtina ypač tiksliai laikytis teritorinių ir sezoninių ribojimų.
Nerštas
Neršia vėlyvą pavasarį, vandeniui sušilus, gėlavandenėje Kuršių marių dalyje, ypač zonoje prie Nemuno deltos. Ikrų ir lervų išgyvenimui svarbi vandens kokybė.
Dydis ir svoris
Dažniausiai apie 25-40 cm, tačiau gali užaugti iki maždaug 60 cm ir daugiau kaip 1 kg.
Apsauga ir retumas
Vietinė migruojanti rūšis, istoriškai stipriai nukentėjusi nuo taršos ir buveinių blogėjimo. Populiacijai svarbi gera Nemuno žemupio, Kuršių marių ir priekrantės būklė.
Svarbios taisyklės
Prieš žvejybą būtina tikrinti naujausias Baltijos jūros, Kuršių marių ir Nemuno deltos taisykles bei rūšiai taikomus ribojimus.