zvejyba24.lt
Žuvis

Sparis

Ballerus ballerus
VietinėGėlavandenė

Sparis, arba paprastasis sparis, - karpinių šeimos žuvis, besiskirianti nuo plakio ilgesniu kūnu, smulkesniais žvynais ir labai ilgu analiniu peleku. Lietuvoje iš buvusių vidaus vandenų rūšis išnyko, tačiau pavienis aptikimas Baltijos priekrantėje neatmestinas.

Sparis
Iliustracinė nuotrauka, sukurta naudojant AI.
Parengė: Zvejyba24.lt redakcijaAtnaujinta: 2026 m. spalio 6 d.
RŪŠIES APRAŠYMAS

Apie rūšį

Sparis (Ballerus ballerus; sinonimas Abramis ballerus) yra karpinių šeimos žuvis, kurios negalima tapatinti su plakiu (Blicca bjoerkna). Spario kūnas santykinai pailgesnis ir stipriai suspaustas iš šonų, žvynai smulkesni, analinis pelekas ilgas, o žiotys nukreiptos labiau į viršų. Nugara gali būti tamsiai melsva, šonai - sidabriški.

Rūšis gyvena didesniuose ežeruose, didelių upių žemupiuose ir apysūriuose pakrančių vandenyse. Minta zoobentosu ir kitais smulkiais vandens bestuburiais. Neršia gėlame vandenyje, sekliau, ikrus dėdama ant augalijos.

Lietuvos istoriniuose šaltiniuose sparis minimas Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, tačiau iš šių buvusių vidaus vandenų rūšis išnyko. Pavienis aptikimas Baltijos priekrantėje neatmestinas, todėl teiginys apie visišką išnykimą iš visų Lietuvos vandenų būtų per kategoriškas. Sparis nėra įprastas dabartinės tikslinės žvejybos objektas.

Kur gyvena ir laikosi

Dideli ežerai, didžiųjų upių žemupiai ir apysūriai pakrančių vandenys; nerštui naudojamos gėlo vandens seklumos su augalija.

Būdingos buveinės - didesni ežerai, didelių upių žemupiai ir apysūriai pakrančių vandenys. Lietuvoje istorinis arealas siejamas su Kuršių mariomis ir Nemuno žemupiu; iš šių vidaus vandenų rūšis išnyko.

Sezonas ir aktyvumas

Sezoniniai pokyčiai čia susiję tik su rūšies biologiniu ciklu. Lietuvos tikslinės žvejybos sezonų rekomendacijos netaikomos, nes patikimi dabartiniai radiniai nėra įprasti.

Būrinė atviresnių didelių vandens telkinių ir upių žemupių žuvis, galinti naudoti ir apysūrius vandenis, tačiau neršianti gėlame vandenyje.

Kaip atpažinti

Iš šonų stipriai suspaustas, tačiau už karšį santykinai pailgesnis kūnas, smulkūs žvynai ir labai ilgas analinis pelekas. Nugara tamsiai melsva, šonai sidabriški, žiotys nukreiptos labiau į viršų. Nuo plakio (Blicca bjoerkna) skiriasi kūno proporcijų, žvynų ir pelekų požymių visuma.

Kuo minta

Zoobentosas ir kiti smulkūs vandens bestuburiai; jaunikliai gali naudoti ir planktoninius maisto objektus.

Ant ko kimba

Netaikoma Lietuvos tikslinei mėgėjiškai žvejybai - patikimi dabartiniai radiniai nėra įprasti.

Kada geriausiai kimba?

Tikslinės žvejybos rekomendacijos Lietuvoje netaikomos. Biologiniu požiūriu nerštas siejamas su pavasariu ir ankstyva vasara.

Žvejybos būdai

Lietuvoje tikslinės žvejybos rekomendacijos netaikomos. Sparį svarbu atpažinti, atskirti nuo panašių rūšių ir vertinti jo istorinį paplitimą.

Nerštas

Neršia pavasarį ir ankstyvą vasarą gėlame vandenyje, dažniausiai sekliose vietose, ikrus dėdama ant vandens augalijos.

Dydis ir svoris

Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad sparis gali užaugti maždaug iki 50 cm ilgio ir apie 1 kg masės.

Apsauga ir retumas

Iki XX a. pradžios sparis buvo sugaunamas Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, vėliau iš šių buvusių vidaus vandenų išnyko. Pavienis aptikimas Baltijos priekrantėje neatmestinas; istorinis rūšies įrašas svarbus Lietuvos ichtiofaunos pažinimui.

Svarbios taisyklės

Sparis iš buvusių Lietuvos vidaus vandenų laikomas išnykusiu, tačiau pavienis aptikimas Baltijos priekrantėje neatmestinas. Bet kokį patikimą radinį verta dokumentuoti ir tikrinti su ichtiologijos specialistais.