Kur gyvena ir laikosi
Dideli ežerai, didžiųjų upių žemupiai ir apysūriai pakrančių vandenys; nerštui naudojamos gėlo vandens seklumos su augalija.
Būdingos buveinės - didesni ežerai, didelių upių žemupiai ir apysūriai pakrančių vandenys. Lietuvoje istorinis arealas siejamas su Kuršių mariomis ir Nemuno žemupiu; iš šių vidaus vandenų rūšis išnyko.
Sezonas ir aktyvumas
Sezoniniai pokyčiai čia susiję tik su rūšies biologiniu ciklu. Lietuvos tikslinės žvejybos sezonų rekomendacijos netaikomos, nes patikimi dabartiniai radiniai nėra įprasti.
Būrinė atviresnių didelių vandens telkinių ir upių žemupių žuvis, galinti naudoti ir apysūrius vandenis, tačiau neršianti gėlame vandenyje.
Kaip atpažinti
Iš šonų stipriai suspaustas, tačiau už karšį santykinai pailgesnis kūnas, smulkūs žvynai ir labai ilgas analinis pelekas. Nugara tamsiai melsva, šonai sidabriški, žiotys nukreiptos labiau į viršų. Nuo plakio (Blicca bjoerkna) skiriasi kūno proporcijų, žvynų ir pelekų požymių visuma.
Kuo minta
Zoobentosas ir kiti smulkūs vandens bestuburiai; jaunikliai gali naudoti ir planktoninius maisto objektus.
Ant ko kimba
Netaikoma Lietuvos tikslinei mėgėjiškai žvejybai - patikimi dabartiniai radiniai nėra įprasti.
Kada geriausiai kimba?
Tikslinės žvejybos rekomendacijos Lietuvoje netaikomos. Biologiniu požiūriu nerštas siejamas su pavasariu ir ankstyva vasara.
Žvejybos būdai
Lietuvoje tikslinės žvejybos rekomendacijos netaikomos. Sparį svarbu atpažinti, atskirti nuo panašių rūšių ir vertinti jo istorinį paplitimą.
Nerštas
Neršia pavasarį ir ankstyvą vasarą gėlame vandenyje, dažniausiai sekliose vietose, ikrus dėdama ant vandens augalijos.
Dydis ir svoris
Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad sparis gali užaugti maždaug iki 50 cm ilgio ir apie 1 kg masės.
Apsauga ir retumas
Iki XX a. pradžios sparis buvo sugaunamas Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, vėliau iš šių buvusių vidaus vandenų išnyko. Pavienis aptikimas Baltijos priekrantėje neatmestinas; istorinis rūšies įrašas svarbus Lietuvos ichtiofaunos pažinimui.
Svarbios taisyklės
Sparis iš buvusių Lietuvos vidaus vandenų laikomas išnykusiu, tačiau pavienis aptikimas Baltijos priekrantėje neatmestinas. Bet kokį patikimą radinį verta dokumentuoti ir tikrinti su ichtiologijos specialistais.