Kur gyvena ir laikosi
Seklios augalais apaugusios ežerų, tvenkinių ir lėtų upių vietos, estuarijos, lagūnos ir Baltijos jūros priekrantė. Dažnai renkasi smėlio ar dumblo substratą bei pakrantės augaliją.
Pakrančių augalijos juostos, seklios įlankos, ramūs upelių pakraščiai, estuarijų ir marių seklumos. Jūroje dažniausiai laikosi pakrantės zonoje.
Sezonas ir aktyvumas
Pavasarį ir vasaros pradžioje patinai užima teritorijas ir stato lizdus. Už neršto sezono ribų dyglės dažnai sudaro būrius, ypač jaunos žuvys.
Neršto metu patinas tampa teritorinis, atlieka būdingą zigzaginį viliojimo elgesį, po neršto saugo lizdą ir pelekų judesiais vėdina ikrus.
Kaip atpažinti
Paprastai 3 ryškūs atskiri spygliai prieš nugaros peleką, aštrūs pilvinių pelekų spygliai ir kaulinės plokštelės šonuose. Veisimosi metu patino pilvas ir gerklė gali tapti ryškiai raudoni ar oranžiniai.
Kuo minta
Kirminai, smulkūs vėžiagyviai, vandens vabzdžių lervos ir suaugę vabzdžiai, į vandenį patekę sausumos vabzdžiai; gali imti smulkias žuveles, taip pat savo ar kitų žuvų ikrus ir mailių.
Ant ko kimba
Specializuotai beveik nežvejojama. Dėl mažo dydžio gali griebti labai smulkius gyvūninius masalus, tačiau mėgėjiškos žvejybos prasme tai daugiau atsitiktinis laimikis nei tikslinė rūšis.
Kada geriausiai kimba?
Šiltuoju metų laiku aktyvesnė, o pavasarį ir vasaros pradžioje ypač ryškus nerštinis elgesys. Kadangi tai nėra įprasta tikslinės mėgėjiškos žvejybos rūšis, atskiro „geriausio kibimo sezono“ jai prasmingai išskirti negalima.
Žvejybos būdai
Specialios žvejybos taktikos nereikia. Stebėjimui ir atpažinimui daug naudingesnės seklios, skaidrios pakrančių vietos, kur galima pamatyti lizdus ginančius patinus.
Nerštas
Patinas iš augalinės medžiagos suformuoja lizdą, į kurį vilioja patelę. Patelė padeda ikrus, patinas juos apvaisina ir vėliau saugo. Tai vienas geriausiai ištirtų tėvinės priežiūros pavyzdžių tarp smulkių Europos žuvų.
Dydis
Maksimalus registruotas trispyglės dyglės ilgis siekia maždaug 11 cm. Gėlavandenės populiacijos dažnai būna mažesnės, o jūrinės gali užaugti stambesnės.
Apsauga ir retumas
Lietuvoje tai vietinė ir plačiai įvairių tipų vandenyse galinti gyventi rūšis. Atskiroms populiacijoms svarbi seklių pakrančių augalija ir nerštui tinkamų buveinių išlikimas.
Svarbios taisyklės
Tai nėra įprasta tikslinė mėgėjiškos žvejybos rūšis. Jei žuvis naudojama kaip masalinė ar kitaip paimama iš telkinio, reikia laikytis aktualių oficialių taisyklių dėl masalinių žuvelių ir laimikio naudojimo.