Kur gyvena ir laikosi
Baltijos jūros ir Kuršių marių sistema bei į ją įtekančios upės; lervoms reikia smėlingų ar dumblingų nuosėdų, nerštui - švaraus žvirgždo.
Migracijos metu upių vagos, sraunumos ir žvirgždėti ruožai; lervos laikosi ramesnėse pakraščio nuosėdose.
Sezonas ir aktyvumas
Po kelerius metus trunkančios lervinės stadijos jaunikliai migruoja į jūrą. Subrendę grįžta į upes, neršia ir po neršto žūva.
Praeivė rūšis, gyvenimo ciklu susiejanti upių dugno buveines, jūrą ir nerštines sraunumas.
Kaip atpažinti
Ilgas cilindriškas kūnas be porinių pelekų, septynios žiaunų angos kiekviename šone ir apskrita siurbiamoji burna. Suaugusi upinė nėgė stambesnė už mažąją, bet gerokai mažesnė už jūrinę nėgę.
Kuo minta
Lervos filtruoja mikroorganizmus ir detritą; jūrinėje stadijoje suaugėliai parazitiškai minta kitų žuvų audiniais.
Ant ko kimba
Upinė nėgė nėra tikslinės mėgėjiškos žvejybos objektas. Jos gaudymą ir naudojimą gali riboti specialūs reikalavimai.
Kada geriausiai kimba?
Biologiniu požiūriu svarbiausios migracijos ir neršto fazės, tačiau žvejybos terminus gali nustatyti specialūs teisės aktai.
Žvejybos būdai
Bet kokia specializuota nėgių žvejyba turi būti vykdoma tik pagal aktualų teisinį režimą.
Nerštas
Neršia sraunesnėse žvirgždėtose upių vietose, dažniausiai pavasarį. Po neršto suaugę individai žūva.
Dydis
Suaugusios upinės nėgės dažniausiai keliasdešimties centimetrų ilgio; paprastai stambesnės už mažąsias nėges, bet mažesnės už jūrines.
Apsauga ir retumas
Europos Bendrijos svarbos vietinė migruojanti rūšis. Jai kenkia užtvankos, nerštaviečių uždumblėjimas, vandens tarša ir upių vagų pertvarkymas.
Svarbios taisyklės
Upinių nėgių naudojimui gali būti taikomas specialus reguliavimas, limitai ar atskiri žvejybos ruožai. Visada tikrinkite naujausią oficialią tvarką.