Kur gyvena ir laikosi
Šiltesni gėlavandeniai telkiniai, tvenkiniai ir lėtesnio vandens zonos; Lietuvoje istoriškai siejamas su introdukcijomis ir žuvininkystės ūkių aplinka.
Ramesnės dugno zonos, augalijos pakraščiai ir vietos su smulkiais bestuburiais bei kitais maisto objektais.
Sezonas ir aktyvumas
Šiltuoju sezonu aktyviau maitinasi ir dauginasi, vėstant vandeniui aktyvumas mažėja.
Smulki dugno artumoje gyvenanti žuvis, galinti išlikti žuvininkystės tvenkiniuose ir kartu su žuvivaisos medžiaga patekti į kitus telkinius.
Kaip atpažinti
Labai smulki, iš šonų suspausta žuvis su keliomis tamsiomis skersinėmis juostomis. Galva ir kūnas žvynuoti, du nugaros pelekai atskirti, pilviniai pelekai nesuaugę į siurbtuką.
Kuo minta
Smulkūs vandens bestuburiai, vabzdžių lervos, zoobentosas ir kitas nedidelis gyvūninis maistas.
Ant ko kimba
Netaikoma - dėl labai mažo dydžio žvynagalvis nėra tikslinės mėgėjiškos žvejybos objektas.
Kada geriausiai kimba?
Žvynagalvis dėl labai mažo dydžio nėra tikslingos mėgėjiškos žvejybos objektas. Jo aktyvumas didesnis šiltuoju metų laiku, kai vandens telkinyje gausu smulkaus maisto.
Žvejybos būdai
Tikslinė žvejyba nepraktiška. Rūšies atveju svarbiau biologinis atpažinimas ir neplatinimas į naujus telkinius.
Nerštas
Neršto biologija Lietuvos sąlygomis menkai dokumentuota; natūraliame areale dauginasi šiltuoju sezonu gėlavandenėse buveinėse.
Dydis
Labai maža rūšis, dažniausiai kelių centimetrų, maždaug iki 7 cm ilgio.
Apsauga ir retumas
Nevietinė introdukuota rūšis. Žuvų perkėlimas tarp telkinių gali netyčia platinti ir tokias smulkias rūšis, todėl svarbiausia kontroliuoti žuvivaisos medžiagą ir neplatinti jos į naujus vandenis.
Svarbios taisyklės
Nevietinių rūšių perkėlimui ir paleidimui gali būti taikomi specialūs ribojimai. Žvynagalvio nereikėtų sąmoningai platinti į naujus telkinius.