Lydeka yra ne tik medžiotoja. Ji taip pat yra ir tvarkytoja: šaltame vandenyje, kai kiekvienas judesys kainuoja energiją, ji mielai paima tai, ko vytis nereikia. Nusilpusią, sužeistą ar jau negyvą žuvelę, gulinčią ant dugno. Būtent tuo remiasi vienas seniausių lydekų gaudymo būdų, kurį daugelis pamiršo, kai atsirado spiningai ir vobleriai.
Vėlyvą rudenį ir žiemos pradžioje šis būdas dažnai pranoksta aktyvią žvejybą. Ypač tomis dienomis, kai lydeka vangi ir nesivaiko jokio masalo.
Kokią žuvelę rinktis
Geriausia žuvelė yra iš to paties vandens: kuoja, raudė ar smulkus karosas, kokias lydeka ėda kasdien. Tinkamiausias dydis nuo 8 iki 15 cm. Didesnė žuvelė atsijoja smulkias lydekas, bet tada ir kibimų būna mažiau.
Gerai veikia ir riebios žuvelės, kurios vandenyje skleidžia stiprų kvapą, pavyzdžiui, stinta. Šaltame vandenyje lydeka masalą dažniau randa uosle nei akimis, todėl kvapas čia yra privalumas.
Masalines žuveles galima pasigauti pačiam: vienu samteliu, kurio skersmuo iki 1 m, o akys iki 10 mm, per vieną žvejybą ne daugiau kaip 30 jauniklių. Saugomų, invazinių rūšių ir žuvų, kurioms nustatytas mažiausias leidžiamas dydis, masalui naudoti negalima.
Kaip paruošti ir laikyti
- Žuveles užšaldyk po vieną, išdėliotas ant padėklo, o tik sušalusias sudėk į maišelį. Taip jos nesušals į vieną gabalą.
- Prie vandens nešk šaltkrepšyje. Visiškai atšilusi, minkšta žuvelė greitai nusmunka nuo kabliuko.
- Prieš užveriant verta žuvelę keliose vietose įpjauti ar pradurti šonus. Iš įpjovų sklinda kvapas.
- Po žvejybos likusių žuvelių nebešaldyk antrą kartą. Pakartotinai užšaldytos jos suminkštėja ir subyra.
Sistema
Paprasčiausia sistema yra dugninė arba plūdinė meškerė, kurios masalas guli ant dugno. Svarbiausia jos dalis yra pavadėlis: lydekos dantys ploną valą perkanda akimirksniu, todėl būtinas plieninis, titaninis ar storas fluorokarbono pavadėlis.
- Pagrindinis valas 0,30 ar 0,35 mm monofilamentas arba plonas pintas valas.
- Slankus svarelis, kad lydeka paimdama masalą nejaustų pasipriešinimo.
- Bent 30 cm ilgio plieninis ar titaninis pavadėlis.
- Du nedideli trišakiai ar vienšakiai kabliukai. Vienas įsmeigiamas ties uodega, kitas ties nugaros peleku, kad kirtus vienas iš jų būtinai atsidurtų lydekos nasruose.
- Plūdinėje sistemoje plūdė nustatoma taip, kad žuvelė gulėtų ant dugno, o plūdė stovėtų arba gulėtų ant vandens.
Ritės stabdį palik laisvą arba atidarytą lankelį, valą prispausk lengvu spaustuku ar elektroniniu kibimo signalizatoriumi. Lydeka paėmusi žuvelę dažnai nuplaukia kelis metrus, ir jei pajus pasipriešinimą, masalą išspjaus.
Kur padėti
Šaltame vandenyje lydeka laikosi ten, kur laikosi jos grobis. Vėlyvą rudenį baltosios žuvys traukiasi į gilesnes ir ramesnes vietas, todėl ir negyvą žuvelę verta dėti:
- ant šlaitų ir perkritų, kur seklesnė vieta pereina į gilesnę;
- prie nunykusių žolių laukų kraštų, kurie vasarą buvo lydekų slėptuvės;
- upių užutekiuose ir duobėse už posūkių, kur srovė silpnesnė;
- prie įlankų ir kanalų įtekėjimų į ežerą.
Jei žvejoji dviem meškerėmis, vieną padėk arčiau kranto, kitą giliau. Kai kibimas įvyksta viename gylyje, perkelk ten ir antrą. Neužmiršk, kad žuvele ar jos gabalėliu vienu metu galima žvejoti ne daugiau kaip dviem įrankiais.
Kada kirsti
Senoji taisyklė buvo laukti, kol lydeka masalą apsuks ir praris. Šiandien žvejai pataria kirsti kur kas anksčiau: kai tik valas tolygiai traukiasi ir aišku, kad lydeka plaukia su masalu. Pavėlavus lydeka žuvelę nuryja giliai, ir tada jos sveikai paleisti beveik neįmanoma, net jei ji per maža ar per didelė.
Turėk ilgas reples ir, jei reikia, kabliukų nukirpimo žirkles. Lydeką, kurios pasiimti negalima, paleisk tuoj pat. Leidžiamos pasiimti tik nuo 50 iki 80 cm, ne daugiau kaip dvi per vieną žvejybą.
