Kur gyvena ir laikosi
Ežerai, tvenkiniai, lėtos ir vidutinės tėkmės upės, senvagės bei užutėkiai. Ypač palankios vietos, kur yra vandens augalijos, skaidresnio vandens, grobio žuvų ir priedangų. Gali gyventi ir Baltijos baseino apysūriuose vandenyse.
Žolių ir atviro vandens riba, nendrynų pakraščiai, povandeniniai šlaitai, seklumų kraštai, įtekėjimai, skenduoliai ir kitos vietos, iš kurių patogu pulti grobį. Stambios lydekos dažniau išnaudoja gilesnes struktūras bei pelaginio grobio būrius.
Sezonas ir aktyvumas
Aktyvumas priklauso nuo vandens temperatūros ir grobio pasiskirstymo. Pavasarį elgesį stipriai veikia nerštas, vasarą svarbios augalijos ir deguonies sąlygos, rudenį lydekos dažnai seka besitraukiančius grobio būrius į gilesnes zonas.
Dažniausiai medžioja viena ir gina patogias pasalos vietas. Puolimas trumpas ir sprogstamas; jei grobis nepasiekiamas, ilgai jo nesiveja. Žuvis labai gerai orientuojasi pagal regą ir šoninę liniją, todėl reaguoja ne tik į masalo vaizdą, bet ir vibraciją.
Kaip atpažinti
Pailgas, strėlės formos kūnas, plati suplota galva ir didelė burna su daug aštrių dantų. Nugarinis ir analinis pelekai nustumti beveik prie uodegos - tai padeda staigiai įsibėgėti. Kūno spalva kinta pagal aplinką, dažniausiai žalsva ar rusvai žalsva su šviesesnėmis dėmėmis.
Kuo minta
Jaunikliai pradeda nuo smulkių bestuburių, vėliau vis didesnę raciono dalį sudaro žuvys. Suaugusi lydeka daugiausia yra žuvimi mintanti plėšrūnė, tačiau gali sugriebti varliagyvius ar kitą lengvai pasiekiamą grobį.
Ant ko kimba
Vobleriai, guminukai, blizgės, sukriukės ir kiti žuvelę imituojantys dirbtiniai masalai. Masalinė žuvelė ar kiti natūralūs masalai naudojami tik ten ir tuo metu, kai tai leidžia galiojančios taisyklės. Masalo dydį verta derinti prie grobio ir sezono.
Kada geriausiai kimba?
Dažnai aktyvi ankstyvą rytą ir vakare. Vėsesniu vandeniu gali maitintis ir dieną; rudenį, vandeniui vėstant, plėšrūnės neretai intensyviau kaupia energijos atsargas. Konkretų legalų žvejybos laiką visada lemia galiojantys sezoniniai ribojimai.
Žvejybos būdai
Spiningavimas nuo kranto ar valties, velkiavimas ten, kur jis leidžiamas, taip pat žvejyba natūraliu masalu pagal galiojančias taisykles. Efektyvu sistemingai apgaudyti skirtingus gylio horizontus ir struktūrų kraštus.
Nerštas
Neršia anksti pavasarį, dažnai netrukus po ledo tirpsmo, sekliuose užlietuose ar augalais apaugusiuose plotuose. Ikrai prilimpa prie augalijos ir kito substrato. Neršto laikas skiriasi pagal vandens temperatūrą ir konkretaus telkinio sąlygas.
Dydis
Dažnos žvejų sutinkamos lydekos yra kelių dešimčių centimetrų ilgio, tačiau rūšis gali užaugti gerokai virš 1 metro. Dydis ir augimo tempas labai priklauso nuo telkinio produktyvumo, grobio gausos ir amžiaus struktūros.
Apsauga ir retumas
Lietuvoje lydeka yra vietinė ir plačiai paplitusi rūšis. Populiacijos kokybei svarbios tinkamos seklumos nerštui, pakrančių augalija, vandens kokybė ir subalansuota žvejybos apkrova.
Svarbios taisyklės
Lydekų žvejybai gali būti taikomas sezoninis draudimas, minimalus dydis ir laimikio kiekio ribojimai. Prieš žvejybą būtina tikrinti tuo metu galiojančias Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles ir konkretaus telkinio režimą.
