Pernai per rudens akciją „Saugom lašišą“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surengė 207 reidus, patikrino 1 847 žvejus mėgėjus ir 14 verslinių žvejų. Nustatyti 129 pažeidimai, o aplinkai padaryta žala įvertinta maždaug 47,5 tūkst. eurų. Šiemet akcija prasidėjo rugsėjo 1 d. ir truks iki lapkričio 20 d.
Tikrinimų principas nepasikeitė: pareigūnai stebi vietas, kuriose dažniausiai brakonieriaujama, tikrina verslinę žvejybą ir žvejus mėgėjus. Departamentas atskirai pabrėžia, kad naudos dronus ir termovizorius, taip pat ir naktį. Daugiausia dėmesio skiriama sunkiausiems pažeidimams: draudžiamiems būdams ir įrankiams, žvejybai uždraustose vietose ir ne laiku.
Kodėl būtent ruduo
Lašišos ir šlakiai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia jūroje, o neršti grįžta į tas upes, kuriose patys išsirito. Rudenį jie kyla aukštyn Nerimi, Šventąja, Minija, Jūra ir jų intakais iki žvirgždėtų, sraunių ruožų, kuriuose patelės išrausia lizdus ikrams. Kelionės pabaigoje žuvys būna seklioje vietoje, dažnai matomos nuo kranto ir lengvai pasiekiamos. Būtent tai daro jas tokias pažeidžiamas.
Viena išneršusi patelė upei duoda tūkstančius ikrų. Todėl sugavus žuvį pakeliui į nerštavietę prarandama ne viena lašiša, o visa jos ateinanti karta. Dėl šios priežasties rudens apribojimai lašišų upėse yra griežtesni nei bet kuriuo kitu metų laiku, o pažeidimai vertinami griežčiau nei įprasti žvejybos taisyklių nesilaikymo atvejai.
Iš ikrų jaunikliai išsirita tik pavasarį ir dar kelerius metus gyvena toje pačioje upėje. Daugumai jų prireikia vienų ar kelerių metų, kol užauga ir virsta smoltais, pasirengusiais keliauti į jūrą. Visą šį laiką jie priklauso nuo upės: švaraus žvirgždo, deguonies ir to, kad niekas neišgaudytų jų tėvų dar neprasidėjus nerštui. Rudens reidai yra tik viena šios apsaugos dalis, bet būtent rudenį žuvys labiausiai pažeidžiamos.
Ką keičia dronai ir termovizoriai
Brakonieriavimas lašišų upėse dažniausiai vyksta tamsoje ir atokiose vietose, kur pareigūnui nepastebėtam prieiti sunku. Termovizorius mato ne šviesą, o šilumą, todėl naktį žmogus prie upės jame matyti kaip ryški dėmė, net jei aplink visiškai tamsu ir jis nesinaudoja prožektoriumi. Dronas su tokia kamera gali per kelias minutes apžvelgti kelių šimtų metrų upės ruožą, į kurį pėsčiomis tektų eiti gerokai ilgiau.
Paprastam žvejui mėgėjui tai reiškia vieną dalyką: dienos ir nakties riba šiuose ruožuose nebėra riba, už kurios niekas nebetikrina. Taisyklėse numatyta, kad rugsėjo 16 d.-spalio 15 d. lašišų ir šlakių migracijos ruožuose, kuriems reikalinga kortelė, žvejoti draudžiama nuo valandos po saulėlydžio iki valandos prieš saulėtekį. Šių ruožų sąrašas pateiktas taisyklių 3 priede, o žvejoti juose tuo metu galima tik su specialia žvejo mėgėjo kortele arba turint teisę žvejoti nemokamai. Įprasto žvejo mėgėjo bilieto ten neužtenka.
Kaip atrodo patikrinimas
Žvejui, kuris taisyklių laikosi, patikrinimas dažniausiai trunka kelias minutes. Pareigūnas paprašo parodyti leidimą žvejoti. Tai gali būti žvejo mėgėjo bilietas ar kortelė telefone arba atspausdinta, o žmonėms, turintiems teisę žvejoti nemokamai, dokumentas, kuris tą teisę patvirtina. Toliau apžiūrimi įrankiai: kiek meškerių naudojama, kokie masalai ir kabliukai, ir ar sugautos žuvys atitinka taisykles.
Patikrinimą palengvina paprastas pasiruošimas. Leidimą verta turėti telefone ir neprisijungus prie interneto, nes prie upių ryšys dažnai silpnas. Laimikį geriau laikyti atskirai nuo kitų žvejų laimikio, kaip ir reikalauja taisyklės, o masalus ir atsargines sistemas ne išmėtytus ant kranto, o dėžutėje. Jei kyla klausimas dėl konkrečios taisyklės, jį ramiai išsiaiškinti vietoje paprastai lengviau nei vėliau ginčytis dėl protokolo.
Ką rodo pernykščiai atvejai
2025 m. spalio pradžioje Aplinkos ministerija paskelbė kelis rudens akcijos metu nustatytus atvejus. Jie gerai parodo, kad pažeidimai būna ir smulkūs, ir labai brangūs.
- Vilniuje prie Neries rugsėjį sulaikytas žvejys su sugautu šlakiu. Jam gresia 250-550 eurų bauda, o aplinkai padaryta žala įvertinta 970 eurų. Tame pačiame ruože nustatyta ir dešimt kitų pažeidimų, kai žvejai žvejojo be reikiamos kortelės.
- Trakų rajone Verniejaus ežere žvejų laimikis nesutapo su įrašais žvejybos žurnale. Bauda už tai siekia 450-1 150 eurų, žala įvertinta 645 eurais.
- Kuršių mariose spalio 1 d. pareigūnai pakrantės nendrėse rado verslininkų paslėptą laimikį: 4 šlakius, 11 ungurių ir 66 per mažus starkius. Žvejybos įmonei apskaičiuota 25 tūkst. eurų žala.
Pirmasis atvejis svarbus ir dėl to, kad bauda ir žala yra du skirtingi dalykai. Bauda skiriama už pažeidimą, o žala aplinkai apskaičiuojama atskirai už kiekvieną neteisėtai sugautą žuvį pagal nustatytus įkainius. Todėl net viena lašišinė žuvis gali kainuoti kelis kartus daugiau nei pati bauda.
Kur suklysta net sąžiningi žvejai
Dauguma žvejų, kurie rudenį eina prie lašišų upių, brakonieriauti neketina. Tačiau taisyklės šiuo metų laiku yra išskaidytos po kelis priedus, ir dalį jų lengva pražiūrėti. Dažniausiai painiojamasi štai kur.
Uždarytos upės ir intakų žiotys
Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taisyklių 2 priede išvardytose upėse mėgėjų žvejyba draudžiama visiškai, nepriklausomai nuo masalo ir gaudomos žuvies. Sąraše daugiausia mažesnės upės ir upeliai, kuriuose neršia upėtakiai, o kai kuriuose ir lašišos bei šlakiai. Be to, kasmet rugsėjo 16 d.-spalio 15 d. uždaromos ir didžiųjų upių intakų žiotys: Neryje, Šventojoje, Jūroje ir Minijoje, nuo 100 iki 500 m aukščiau ir žemiau intako. Šie ruožai išvardyti 5 priede.
Užtvankos ir žuvų pralaidos
Visus metus draudžiama žvejoti arčiau kaip 100 m žemiau užtvankų vandens išleidimo angų ir pačiose žuvų pralaidose. Rudenį ši taisyklė ypač svarbi, nes ties užtvankomis kylančios žuvys susitelkia ir laukia progos įveikti kliūtį.
Natūralūs masalai ir kabinimas
Lašišas, šlakius, upėtakius ir kiršlius draudžiama žvejoti natūralios kilmės masalais. Taip pat draudžiama žuvį kabinti, tai yra užkabinti ne už galvos, o už bet kurios kitos kūno dalies. Žvejui, kuris lašišų upėje žvejoja kitas žuvis su slieku, verta prisiminti, kad atsitiktinai užkibusi lašišinė žuvis vis tiek turi būti nedelsiant paleista.
Vilnia, Žeimena ir Neries ruožas Vilniuje
Vilnioje nuo žiočių iki Kenos žiočių ir Žeimenoje nuo žiočių iki Lakajos žiočių visos sugautos lašišos ir šlakiai turi būti paleidžiami. Neryje Vilniuje, nuo Žirmūnų iki Valakupių tilto, nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti ir dirbtiniais masalais, ir žuvele. Ruožas nuo Karaliaus Mindaugo iki Žirmūnų tilto rugsėjo 16 d.-spalio 15 d. uždaromas, kad lašišos netrukdomos galėtų patekti į Vilnią.
Nemunas
Nemune lašišų žvejyba kortelėmis neorganizuojama, todėl čia užtenka įprasto žvejo mėgėjo bilieto. Tačiau ir Nemune visos rudenį sugautos lašišos bei šlakiai turi būti paleisti. Be to, keturi trumpi Nemuno ruožai, svarbūs lašišoms, nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. yra visiškai uždaryti žvejybai. Jie išvardyti taisyklių 6 priede, o vienas jų yra prie Nevėžio žiočių netoli Kauno.
Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės ir jų priedai (e-TAR)
Jei užkibo lašiša
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad rudens sezono metu visos sugautos lašišos ir šlakiai turi būti paleisti atgal į tą patį vandens telkinį. Kad paleista žuvis išgyventų, svarbu ne tik ją paleisti, bet ir tai padaryti teisingai: kuo trumpiau laikyti ore, neimti sausomis rankomis, nespausti pilvo ir prilaikyti vandenyje, kol ji pati nuplauks prieš srovę.
Lašiša ar šlakis
Kadangi rudenį abi rūšys paleidžiamos, jų atskyrimas nėra būtinas norint laikytis taisyklių. Vis dėlto pravartu žinoti, ką paleidai, ypač jei sugavai žymėtą žuvį ir apie ją pranešinėsi. Lašišos uodegos stiebas plonesnis, todėl ją lengva suimti ties uodega, o uodegos pelekas turi aiškų įlinkį. Šlakio uodegos stiebas storesnis, o pelekas tiesesnis. Lašišos viršutinis žandas paprastai siekia tik akies užpakalinį kraštą, o šlakio tęsiasi toliau už akies. Šlakis dažniausiai turi ir daugiau tamsių dėmių, taip pat žemiau šoninės linijos.
Kas toliau
Kai lapkričio 20 d. akcija baigsis, rudens draudimai upėse dar galios iki metų pabaigos. Žiemą ir pavasarį aplinkosaugininkų dėmesys persikelia prie kitų rūšių: pernai pavasarį vykdyta akcija „Saugom ungurį“, per kurią nustatytas 31 pažeidimas ir beveik 27 tūkst. eurų žala.
Šių metų rudens akcijos rezultatus departamentas paprastai paskelbia jai pasibaigus. Kai skaičiai bus žinomi, juos bus galima palyginti su pernykščiais ir pamatyti, ar dronai ir termovizoriai iš tiesų pakeitė tai, kas vyksta prie upių naktį.
