Kur gyvena ir laikosi
Baltijos jūra ir į ją įtekančios upės; nerštui reikalingos švarios, vėsios, sraunios upės su žvirgždo dugnu.
Jūroje seka maisto sankaupas, upėse laikosi gilesnėse duobėse, srovės lūžiuose ir migracijos keliuose į nerštavietes.
Biologinis sezoniškumas
Jaunikliai kelerius metus auga upėje, po to migruoja į jūrą. Suaugusios žuvys grįžta į upes neršti tam tikrais sezoniniais laikotarpiais.
Stipri migruojanti žuvis, orientuota į gimtąją upę. Elgesį smarkiai veikia hidrologinės sąlygos ir vandens temperatūra.
Kaip atpažinti
Pailga lašišinė žuvis sidabriniais šonais, tamsesne nugara ir juodomis dėmėmis virš šoninės linijos. Uodega santykinai siauresniu koteliu, kūnas galingas.
Kuo minta
Jūroje minta daugiausia žuvimis ir stambesniais bestuburiais; upėse prieš nerštą maitinasi mažai arba visai nesimaitina.
Nerštas
Neršia rudenį ar ankstyvą žiemą švariose žvirgždėtose sraunių upių vietose. Patelė įrengia lizdą dugne, kur deda ikrus.
Dydis
Gali užaugti iki didelio dydžio - tai viena stambiausių Lietuvos migruojančių lašišinių žuvų. Dydis labai priklauso nuo gyvenimo jūroje trukmės.
Apsauga ir retumas
Vietinė migruojanti rūšis, jautri užtvankoms, vandens kokybei ir buveinių nykimui. Populiacijų atkūrimui svarbios laisvos upės ir efektyvi apsauga.
Svarbios taisyklės
Lašišai gali būti taikomi griežti sezoniniai, dydžio, laimikio ir paleidimo reikalavimai. Prieš bet kokią žvejybą būtina tikrinti naujausias oficialias taisykles.