Žuvys šiame telkinyje
Telkinio įžuvinimai
Įžuvinimų įrašų šiuo metu nėra.
🚤 Valtys ir varikliai
Bendroji oficiali taisyklė pagal telkinio plotą. Specialūs teisės aktai ar saugomos teritorijos režimas gali turėti viršenybę.
ℹ️ Apskaičiuota realiu laiku pagal telkinio plotą ir galiojančias bendrąsias teisines sąlygas.
⚠️ Svarbi informacija
Vandens telkinys yra gamtiniame rezervate. Gamtiniame rezervate DRAUDŽIAMA lankytis visus metus.
Aprašymas
Girutiškio ežero charakterį geriausiai nusako ne atviras vanduo, o jį supanti pelkinė aplinka. Iš vakarų, pietų ir rytų krantai pereina į aukštapelkę, todėl čia susidaro kitoks kraštovaizdis nei prie daugelio miškingų Labanoro girios ežerų. Krantai daugiausia žemi ir pelkėti, o vandens telkinys yra natūrali didesnio šlapynių komplekso dalis.
Ežeras yra termokarstinės kilmės. Tokia kilmė glaudžiai siejasi su viso Girutiškio pelkyno savitumu - būtent termokarstinis pelkynas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių ši teritorija saugoma. Girutiškis priklauso Žeimenos baseinui, tad nors aplinkoje vyrauja uždara pelkių ir miškų panorama, hidrologiškai jis yra platesnės rytų Lietuvos vandens sistemos dalis.
Girutiškis patenka į Labanoro regioniniame parke esantį Girutiškio gamtinį rezervatą. Rezervate saugomas unikalus Aukštaitijai pelkynas, Beržaloto raistas, vertingos paukščių perimvietės ir viena didžiausių beržų keružių populiacijų Lietuvoje. Dėl to ežero aplinka svarbi ne tik kaip kraštovaizdžio elementas - ji priklauso vientisam ir jautriam pelkių, miškų bei vandens buveinių kompleksui.
Dar platesnę šios vietos reikšmę parodo Girutiškio pelkės statusas. Ji įtraukta į Ramsaro konvencijos tarptautinės reikšmės šlapynių sąrašą. Todėl Girutiškį tiksliau suvokti ne kaip įprastą rekreacinį Labanoro ežerą, bet kaip saugomos šlapynės branduolyje esantį natūralų vandens telkinį, kurio vertę lemia visa jį supanti ekosistema.