Žuvys šiame telkinyje
Žuvų sąrašas šiuo metu nepateiktas.
Telkinio įžuvinimai
Įžuvinimų įrašų šiuo metu nėra.
🚤 Valtys ir varikliai
Bendroji oficiali taisyklė pagal telkinio plotą. Specialūs teisės aktai ar saugomos teritorijos režimas gali turėti viršenybę.
ℹ️ Apskaičiuota realiu laiku pagal telkinio plotą ir galiojančias bendrąsias teisines sąlygas.
⚠️ Svarbi informacija
Vandens telkinys yra gamtiniame rezervate. Gamtiniame rezervate DRAUDŽIAMA lankytis visus metus.
Aprašymas
Stervas nėra tas ežeras, kurio krantą formuoja sodybos, paplūdimiai ar ilgos atviros pievos. Didelė jo pakrančių dalis žema ir pelkėta, vakarinėje pusėje pelkės prie vandens prieina ypač arti, o aplinkui tęsiasi drėgni Tetervinės miškai. Dėl to ežeras iš daugelio vietų atrodo tarsi įaugęs į aplinkinį pelkinį kraštovaizdį.
Pats Stervo dubuo susiformavo ledynmečiu, vietoje ištirpusio ledo luisto. Ežeras negilus, todėl jo charakterį stipriai lemia pakrančių augalija ir pelkėtas apyežeris, o ne staigiai į gylį krintantys krantai. Iš vakarų į jį ateina vanduo iš aplinkinių pelkių, rytiniame gale išteka Govijos upelis, toliau susijungiantis su Virvyčios vandens sistema.
Visa ši aplinka saugoma neatsitiktinai. Stervo gamtinis rezervatas apima patį ežerą, pelkėtą jo apyežerį ir Tetervinės miškus. Čia saugomos ne tik retos pelkinių augalų rūšys, bet ir paukščiai, kuriems ramios, sunkiau prieinamos pakrantės yra svarbi buveinė. Todėl Stervas savo pobūdžiu gerokai skiriasi nuo netoliese esančių labiau lankomų Varnių krašto ežerų.
Dar viena įdomi detalė slypi rytiniame krante. Čia aptikta mezolito ir neolito laikotarpių gyvenviečių pėdsakų. Vadinasi, šiandien beveik laukinai atrodanti ežero pakrantė žmonėms buvo pažįstama jau prieš tūkstančius metų.
Stervas yra visai netoli Varnių, tačiau kraštovaizdis prie jo atrodo gerokai nuošalesnis. Būtent pelkėti krantai, seklus vanduo, miškai ir saugoma aplinka suteikia jam savitą veidą - ne kaip klasikiniam rekreaciniam ežerui, o kaip vientisai Žemaitijos pelkių ir miškų ekosistemos daliai.