zvejyba24.lt

Nemokami masalai po akmeniu: apsiuvų lervos ir kiti upės gyventojai, kuriuos žuvys ėda kasdien

Nemokami masalai po akmeniu: apsiuvų lervos ir kiti upės gyventojai, kuriuos žuvys ėda kasdien

Prieš perkant dar vieną dėžutę lervų, verta nueiti iki artimiausios upės seklumos ir apversti kelis akmenis. Ant jų apačios dažnai prilipę keli centimetro ar dviejų ilgio vamzdeliai, sulipdyti iš smėlio grūdelių, akmenukų ar augalų gabalėlių. Tai apsiuvų nameliai, o juose gyvena lervos, kurias kuojos, ešeriai ir šapalai ėda kiekvieną dieną.

Tai bene natūraliausias masalas, kokį galima pasiūlyti upės žuviai. Jis nemokamas, jo yra beveik ištisus metus, o šaltame vandenyje, kai žuvys tampa išrankios, jis dažnai pranoksta parduotuvės masalus.

Kas yra apsiuvos

Apsiuvos yra vabzdžiai, kurių didžioji gyvenimo dalis prabėga vandenyje lervos pavidalu. Lerva pasidaro apsauginį namelį: suklijuoja jį iš to, ką randa aplink. Srauniose upėse nameliai dažniausiai būna iš smėlio ir smulkių akmenukų, ramiame vandenyje ir ežeruose iš augalų gabalėlių ar spyglių.

Pati lerva minkšta, gelsvai balta ar žalsva, tamsia galvute, dažniausiai nuo 1 iki 2 cm ilgio. Ji gyva, juda ir kvepia taip, kaip žuviai įprasta. Būtent todėl ji taip gerai veikia.

Apverstas upės akmuo delne, ant jo apačios prilipę keli apsiuvų nameliai iš smėlio grūdelių ir akmenukų
Apsiuvų nameliai ant apversto akmens. Kiekviename yra lerva.

Kur ir kada jų ieškoti

  • Seklios upių ir upelių vietos su akmenuotu ar žvirgždėtu dugnu, kur vanduo teka greičiau.
  • Akmenys, šakos ir nuskendę medžiai, ypač jų apatinė, srovės nuplaunama pusė.
  • Ežeruose prie kranto tarp augalų liekanų ir ant nuskendusių šakų, ten nameliai dažniausiai būna iš augalų gabalėlių.
  • Rudenį ir žiemą lervos būna didžiausios, nes per vasarą užaugo, todėl tai pats geriausias metas jų rinkti.

Akmenį kelk atsargiai ir apversk virš vandens, kad nuo jo nuslinktų nedaug. Pasirinkus kelias lervas, akmenį padėk atgal ta pačia puse žemyn. Po juo gyvena ne tik apsiuvos, o apverstas akmuo jiems nebetinka.

Kaip išimti lervą iš namelio

Tai vienintelis darbas, kuriam reikia šiek tiek kantrybės. Lerva namelyje laikosi užpakaline kūno dalimi, todėl tempiama už galvos dažnai nutrūksta.

  1. Paimk namelį tarp nykščio ir smiliaus.
  2. Plona adata, dantų krapštuku ar žolės stiebeliu atsargiai stumk lervą iš namelio galo link priekio.
  3. Kai išlįs galvutė ir dalis kūno, lervą lengvai paimk ir ištrauk iki galo.
  4. Jei namelis labai tvirtas, jį galima atsargiai prakąsti ar prakirpti per vidurį ir išimti lervą.

Lervas iš namelių išimk tik prieš pat žvejybą. Namelyje jos išgyvena kur kas ilgiau.

Kaip užverti

Lerva minkšta, todėl kabliukas turi būti mažas ir plonos vielos, dažniausiai nuo Nr. 14 iki Nr. 18. Įverk ją per galvos dalį, kuri tvirtesnė, kad lerva laisvai kabotų ir judėtų. Kai žuvis maža ar atsargi, užtenka vienos lervos. Stambesniam šapalui ar ešeriui galima užverti dvi ar tris.

Apsiuvų lervas galima derinti su kitais masalais. Pavyzdžiui, viena lerva ir viena musės lerva ant to paties kabliuko dažnai sudomina tada, kai vienas masalas nebeveikia.

Upėje masalą verčiau leisti pasroviui plūdine meškere, kad jis plauktų arti dugno. Taip jis atrodo kaip srovės nuneštas tikras grobis, ir tai upės žuvims labiausiai įprasta.

Ant mažo kabliuko užverta gelsva apsiuvos lerva, šalia ant akmens gulintis tuščias smėlio namelis
Lerva veriama per galvos dalį, kad laisvai kabotų ir judėtų.

Kaip išlaikyti

  • Laikyk nameliuose, inde su drėgnomis samanomis ar šlapiais augalais, o ne vandenyje.
  • Indą laikyk vėsioje vietoje. Šaldytuve, daržovių stalčiuje, jos išgyvena kelias dienas.
  • Kasdien patikrink ir išimk negyvas, nes jos greitai pradeda gesti.

Kiti masalai po tais pačiais akmenimis

Ieškant apsiuvų, rasi ir kitų mažų gyventojų. Žuvys ėda ir juos, todėl jie tinka masalui:

  • Lašalų lervos: plokščios, su trimis uodegos siūlais, greitai bėgioja akmens paviršiumi.
  • Ankstyvių lervos: didesnės, su dviem uodegos siūlais, gyvena srauniose vietose.
  • Šoniplaukos: maži, į šoną plaukiantys vėžiagyviai, kurių daug tarp augalų ir lapų.

Jie dar švelnesni už apsiuvų lervas, todėl kabliukas turi būti dar mažesnis, o užverti reikia labai atsargiai. Bet kai upėje žuvys nekimba nė ant vieno pirkto masalo, būtent tai, ką jos randa po akmenimis kasdien, dažnai pakeičia viską.

Susiję straipsniai

Visi straipsniai

Ešeriai prie Melnragės molo: sliekai, vėjas ir kada važiuoti

Melnragės mole ešerį galima bandyti gaudyti paprasta dugnine su slieku. Kaip pasirinkti vietą, įvertinti vėją ir bangavimą bei saugiai susiplanuoti išvyką?

Masalas geras. Vieta gera. Kodėl vis tiek nekimba?

Kartais problema yra ne masale ir ne vietoje. Jei žuvis nekimba net perspektyviame taške, dažniausiai verta tikrinti gylį, tempą, pauzes, metimo kampą ir masalo pateikimą.

Vakar čia kibo. Šiandien - nė prisilietimo. Kas pasikeitė?

Vakar ta pati vieta davė kibimų, o šiandien atrodo visiškai tuščia? Žuvis nebūtinai dingo. Kartais užtenka pasikeitusio vėjo, šviesos, vandens ar kelių metrų gylio.

Echoloto neturi? Dugną gali „perskaityti“ ir su meškere

Echolotas patogus, bet nuo kranto daug ką galima suprasti ir be jo. Vienodi metimai, kritimo laikas ir kontaktas su dugnu padeda rasti perkritas, žoles bei kieto ir minkšto dugno ribas.