zvejyba24.lt
Žuvis

Šapalas

Squalius cephalus
VietinėGėlavandenė

Šapalas - stambiagalvė, atsargi ir visaėdė upių karpinė žuvis. Ji mėgsta srovę, paviršiuje krintančius vabzdžius ir labai įvairų maistą, todėl ją galima gaudyti keliais skirtingais būdais.

Šapalas
Iliustracinė nuotrauka, sukurta naudojant AI.
Parengė: Zvejyba24.lt redakcijaAtnaujinta: 2026 m. spalio 5 d.
ŠIANDIEN GALIOJA

Prieš žvejybą

3 aktyvios taisyklės
RibojimasBendra ribojamų rūšių vienetų sumaGalioja šiandien · Kiekis: iki 5 vnt.
RibojimasŠapalų kiekis ir dydisGalioja šiandien · Mažiausias dydis: 30 cm · Kiekis: iki 5 vnt.
DraudimasDraudžiami masalaiGalioja šiandien · Masalui draudžiama naudoti D1-14 11.1-11.2 papunkčiuose ir 11¹ punkte išvardytas žuvis bei kitas saugomas rūšis.
Peržiūrėti visas šios žuvies taisykles →
RŪŠIES APRAŠYMAS

Apie rūšį

Šapalas (Squalius cephalus) yra viena universaliausių Lietuvos upių žuvų. Stambi galva ir plati burna leidžia jam naudoti labai įvairų maistą - nuo vabzdžių, lervų ir augalinės medžiagos iki varlių ar smulkių žuvų, kai individas užauga didesnis.

Tipinės vietos yra po medžių šakomis, prie tiltų, srovės ir užuovėjos ribose, už akmenų bei rėvų pabaigose. Šapalas gerai mato aplinką ir seklioje skaidrioje upėje greitai pastebi žveją, todėl maskavimasis ir tylus priėjimas turi realią reikšmę.

Gaudomas plūdine, dugnine, museline ir spiningu. Masalo pasirinkimas sezoninis: vabzdžių metu natūralūs ar dirbtiniai paviršiniai vabzdžiai gali būti labai efektyvūs, o vėsesniu metu žuvis dažniau ieško maisto giliau.

Šiandien šiai rūšiai galioja taisyklės. Žemiau pateikta bendroji žvejybos informacija nepakeičia draudimų, dydžio, kiekio ar vietos ribojimų. Tikrinti taisykles →
SEZONINIS AKTYVUMAS

Kada ši žuvis aktyvesnė?

Šiandien galiojančios taisyklės pateiktos aukščiau. Taisyklės →
REKOMENDUOJAMI MASALAI

Kokius masalus verta svarstyti?

Visi masalų gidai →
VIETŲ KATALOGAS

Viešos žvejybos vietos

Viešos žvejybos vietos: 40

Rodomos Zvejyba24.lt katalogo vietos, susietos su šia rūšimi. Tai nėra pilnas rūšies paplitimo žemėlapis.

Kur gyvena ir laikosi

Vidutinės ir didelės upės, rečiau pratakių ežerų zonos; mėgsta srovę ir įvairią struktūrą.

Po pakibusiais medžiais, prie tiltų, rėvų galuose, už akmenų, srovės sandūrose ir gilesnėse duobėse šalia seklumų.

Sezonas ir aktyvumas

Pavasarį neršia, vasarą aktyviai maitinasi visame vandens sluoksnyje, rudenį daugiau dėmesio skiria kaloringam gyvūniniam maistui.

Atsargi, bet smalsi žuvis; dažnai stovi aiškioje srovės pozicijoje ir laukia atnešamo maisto.

Kaip atpažinti

Tvirtas pailgas kūnas, stambi plati galva ir didelė galinė burna. Žvynai stambūs, šonai sidabriški ar gelsvi, analinis ir pilviniai pelekai dažnai rausvi.

Kuo minta

Vabzdžiai ir jų lervos, vėžiagyviai, moliuskai, augalinė medžiaga, vaisiai; stambūs individai gali medžioti smulkias žuvis ir varliagyvius.

Ant ko kimba

Sliekai, vabzdžiai, lervos, duona, kukurūzai, vaisiai; spiningui - maži vobleriai, sukriukės ir kiti smulkų grobį imituojantys masalai.

Kada geriausiai kimba?

Nuo vėlyvo pavasario iki rudens; vasarą labai įdomi paviršinė žūklė vabzdžių aktyvumo metu.

Žvejybos būdai

Plūdinė srovėje, dugninė, muselinė ir ultralengvas ar lengvas spiningas.

Nerštas

Neršia pavasario pabaigoje-vasaros pradžioje ant žvirgždo ir akmenų srauniuose ruožuose.

Dydis ir svoris

Dažnai 25-45 cm, stambūs individai gali viršyti 60 cm ir kelis kilogramus.

Apsauga ir retumas

Vietinė ir plačiai Lietuvos upėse paplitusi rūšis; jai svarbi natūrali upės struktūra ir gera vandens kokybė.

Svarbios taisyklės

Tikrinkite aktualius laimikio, dydžio ir konkretaus telkinio ribojimus.