Kur gyvena ir laikosi
Ežerai, tvenkiniai, upės, kanalai, senvagės ir apysūrės lagūnos. Ypač dažna produktyviuose, maisto gausiuose vandenyse, tačiau prisitaiko prie labai įvairių sąlygų.
Pakrančių žolių kraštai, šlaitai, seklumų ir gelmės ribos, prieplaukos, lėtos upių srovės ir vietos, kur kaupiasi dugno bestuburiai. Žiemą dažnai telkiasi gilesnėse stabiliose zonose.
Sezonas ir aktyvumas
Aktyvi ištisus metus, bet buvimo vieta keičiasi. Pavasarį traukia į seklumas ir intakus, vasarą išsisklaido pagal maistą, rudenį būriuojasi, žiemą laikosi gilesnėse vietose ir juda taupiau.
Būrinė ir atsargi žuvis. Dideli būriai greitai reaguoja į jauką, tačiau per gausus ar netinkamas šėrimas gali pritraukti daug smulkių individų. Stambios kuojos dažnai laikosi atokiau ir maitinasi atsargiau.
Kaip atpažinti
Sidabriški šonai, pilkšvai ar žalsvai tamsi nugara, rausvos arba oranžinės akys ir apatiniai pelekai. Burna terminalinė ar šiek tiek pasvirusi. Nuo raudės dažniausiai skiriasi akių spalva, burnos padėtimi ir nugarinio peleko vieta.
Kuo minta
Zooplanktonas, vabzdžių lervos, kirminai, moliuskai, detritas, dumbliai ir kita augalinė medžiaga. Didėjant žuviai mitybos spektras išlieka platus.
Ant ko kimba
Uodo trūklio ir musių lervos, sliekų gabaliukai, duona, tešla, kukurūzai, kruopos ir smulkūs grūdiniai masalai. Žiemą ypač dažnos trūklio lervos ant avižėlės.
Kada geriausiai kimba?
Kuoja maitinasi visus metus. Šiltuoju sezonu dažnai geriausi rytas ir vakaras, pavasarį aktyvumas padidėja prieš nerštą, o žiemą svarbiausia surasti būrį ir tinkamą gylį.
Žvejybos būdai
Plūdinė žvejyba, feederis, lengva dugninė ir poledinė žūklė avižėle. Upėje pravartu masalą pateikti natūraliai srovėje, o ežere - reguliuoti gylį pagal žuvų sluoksnį.
Nerštas
Neršia pavasarį sekliuose vandenyse. Ikrus deda ant augalijos, šaknų, akmenų ar kito substrato; neršto metu būriai gali gausiai susitelkti pakrantėse ir intakuose.
Dydis
Dauguma kuojų yra 10-30 cm, tačiau stambūs individai gali viršyti 40 cm. Stambios kuojos gali gerokai viršyti įprastą rūšies dydį, tačiau tokie laimikiai reti.
Apsauga ir retumas
Vietinė ir viena plačiausiai paplitusių Lietuvos žuvų. Vietos populiacijų struktūrą stipriai veikia telkinio produktyvumas ir plėšrūnų gausa.
Svarbios taisyklės
Taikomos bendros žvejybos ir laimikio taisyklės bei konkretaus telkinio režimas. Net ir gausioms rūšims atskiruose vandenyse gali būti papildomų apribojimų.