Beveik kiekvienas spiningautojas, eidamas pro lieptą, pagalvoja: po juo tikrai stovi ešeriai. Ir dažnai jis teisus. Tik ne visai ten, kur galvoja. Tyrimai rodo, kad giliame šešėlyje po plačiu, sandariu lieptu žuvų būna mažiau, o daugiausia veiksmo vyksta šešėlio krašte ir aplink polius.
Ką rodo tyrimai
Ežeruose atliktame tyrime, kuriame buvo lyginamos vietos po lieptais ir atviros pakrantės, po lieptais šviesos vandenyje buvo maždaug dešimt kartų mažiau, augalų apie dvidešimt kartų mažiau, o vabzdžių apie tris kartus mažiau. Daugiausia ir įvairiausių žuvų rasta nepaliestose pakrantėse, o lieptai joms buvo labiau priedanga, kai kitos nėra.
Kitoje mokslininkų apžvalgoje apie didelius krantinių statinius pastebėta tas pats dėsnis: po sandariu deniu žuvų mažiau, jos prasčiau maitinasi ir lėčiau auga, nes regėjimu medžiojančios žuvys tamsoje sunkiau randa grobį. Tačiau šešėlio kraštuose sąlygos būna geresnės: šviesa ten išsisklaido, ir žuvys gali ir slėptis, ir medžioti.
Ešerys yra būtent toks plėšrūnas, kuris grobį randa akimis. Todėl jam patraukliausia ne visiška tamsa, o riba tarp šešėlio ir šviesos, iš kurios jis mato šviesoje plaukiantį mailių, o pats lieka mažiau pastebimas.
Kur tiksliai mesti
- Išilgai šešėlio krašto, ypač tos pusės, kuri nusileidžia į gilesnį vandenį.
- Prie polių ir atramų. Net siauras polis duoda šešėlį ir užuovėją mailiui.
- Prie liepto galo, kur jis baigiasi gilesniame vandenyje.
- Prie valčių, pririštų prie liepto, bet tik tada, kai gali užmesti saugiai ir nekliudydamas kitų žmonių turto.
- Siauri, aukštai virš vandens pakelti lieptai šešėlį meta silpnesnį, todėl po jais žuvys gali laikytis ir giliau.
Saulėtą dieną šešėlio riba ryški ir ešeriai prie jos laikosi tvirčiau. Debesuotą dieną riba išsilieja, ir žuvys dažnai išsisklaido po platesnį plotą.
Kokius masalus rinktis
- Nedideli guminukai ant lengvos džigo galvutės, kuriuos galima tiksliai užmesti ir leisti lėtai kristi šalia polių.
- Drop shot sistema, kai masalą reikia ilgai laikyti vienoje vietoje prie šešėlio krašto.
- Maža sukriukė ar vobleris, vedamas lygiagrečiai liepto kraštui.
Rinkis masalą, kurį gali užmesti tiksliai. Prie liepto pusės metro paklaida reiškia arba masalą ant lentų, arba masalą per toli nuo žuvų.
Kaip užmesti tiksliai
- Stok taip, kad liepto kraštas būtų įstrižai tau, o ne tiesiai priešais. Taip masalas ilgiau plauks išilgai šešėlio krašto.
- Mesk žemai, vos virš vandens, šonu, o ne aukštu lanku. Masalas tyliau įkris ir mažiau rizikos užkliūti už lentų.
- Prieš masalui nukrentant lengvai prilaikyk valą pirštu ant ritės, kad masalas sustotų tiksliai ten, kur reikia.
- Pirmiausia apžvejok artimesnį kraštą ir polius, tik paskui tolimesnius. Užkibęs ešerys dažnai išgąsdina būrį.
Lieptas nėra stebuklinga vieta, bet tai viena iš nedaugelio vietų, kur šviesos ir šešėlio riba matoma iš kranto. Išmokęs žvejoti prie jos, tą patį principą pritaikysi ir prie nuvirtusių medžių, nendrių krašto ar prieplaukų.
Dažni klausimai
Ar ešeriai prie lieptų laikosi ir žiemą?
Ar verta mesti tiesiai po lieptu?
Kokio dydžio masalai geriausi?
Šaltiniai
Liepto šešėlio poveikis pakrantės buveinėms ir žuvims (Wisconsin DNR)
Krantinių statinių šešėlio poveikis žuvims: apžvalga (Able ir Duffy-Anderson, 2005)
