zvejyba24.lt

Kuojos ir plakiai lapkritį: plūdinė žvejyba, kai beveik niekas nebekimba

Kuojos ir plakiai lapkritį: plūdinė žvejyba, kai beveik niekas nebekimba

Lapkritį vanduo atvėsta tiek, kad didžioji dalis žvejų meškeres jau padeda į kampą. Lydeka kimba vis rečiau, karšis nusileidžia į duobes, o vasaros vietos atrodo tuščios. Bet kuojos ir plakiai niekur nedingsta. Jie susirenka į tankius būrius ir lieka gana aktyvūs net tada, kai vandens temperatūra nukrenta iki kelių laipsnių. Reikia tik žinoti, kur tie būriai stovi, ir sumažinti viską: sistemą, masalą ir jauką.

Kur jie susirenka

Rudenį baltosios žuvys traukiasi iš seklumų ir susirenka ten, kur vanduo ramesnis ir šiek tiek gilesnis, o temperatūra kinta mažiausiai. Viena gera vieta dažnai būna pilna žuvies, o šimtą metrų toliau neužkimba nė viena. Todėl lapkritį svarbiausia ne masalas, o vietos paieška.

  • Upių užutekiai ir vietos už kyšulių, kur srovė sulėtėja ar sukasi atgal.
  • Gilesnės duobės prie kranto, ypač už posūkių ir prie stačių krantų.
  • Kanalai, įlankos ir uostų baseinai, kur vanduo apsaugotas nuo vėjo ir bangų.
  • Ežeruose šlaitai ir gilesnės vietos netoli buvusių žolių laukų: žolėms nunykus, žuvis lieka šalia, tik giliau.
  • Vietos prie tiltų ir prieplaukų, kur šešėlis ir konstrukcijos pritraukia smulkią žuvį.

Ramią dieną būrį kartais išduoda pavieniai pliūpsniai ar ratilai paviršiuje. Jei jų nematyti, pradėk nuo gilesnės, ramios vietos ir, jei per pusvalandį nėra nė vieno kibimo, persikelk.

Kada žvejoti

Lapkritį dažniausiai nėra prasmės būti prie vandens auštant. Geriausias laikas būna nuo vėlyvo ryto iki ankstyvos popietės, kai vanduo šiek tiek sušyla. Ramios, debesuotos dienos po kelių stabilių dienų paprastai būna geresnės nei pirma šalta diena po staigaus atšalimo.

Sistema šaltam vandeniui

Šaltame vandenyje žuvis masalą paima atsargiai ir dažnai tik paliečia. Stora sistema tokio kibimo net neparodys. Todėl viskas turi būti plonesnis ir lengvesnis nei vasarą.

DalisKą rinktis lapkritįKodėl
Meškerė5 ar 6 m be ritės ramiam vandeniui, matchinė su rite tolimesnei vietaiIlga meškerė leidžia masalą laikyti tiksliai virš vienos vietos
Pagrindinis valas0,12 ar 0,14 mmPlonas valas mažiau pučiamas vėjo ir neperspėja žuvies
Pavadėlis0,08 ar 0,10 mm, 15 ar 20 cmNatūraliau krenta masalas, o užkibus už dugno nutrūksta tik pavadėlis
Plūdė0,5 ar 1,5 g su plona antenėleMaža, jautri plūdė parodo net vos juntamą kibimą
KabliukasNr. 16 ar 20, plonos vielosMažą masalą paslepia ir neapsunkina
SvareliaiSmulkūs, išdėstyti grandinėle, mažiausias arčiausiai kabliukoMasalas krenta lėtai ir natūraliai

Plūdę apkrauk taip, kad virš vandens liktų tik pati antenėlės viršūnė. Tada ji nugrims ar pakils net nuo menkiausio žuvies prisilietimo.

Plona plūdė su ryškia antenėle ramiame tamsiame lapkričio vandenyje, šalia nukritę geltoni lapai
Lapkritį plūdė apkraunama taip, kad virš vandens liktų vos antenėlės viršūnė.

Masalai: mažiau ir mažesni

Viena ar dvi musės lervos ant kabliuko yra patikimiausias pasirinkimas. Kai kibimai labai atsargūs, padeda pinkas, nes jis mažesnis ir minkštesnis. Uodo trūklio lerva šaltame vandenyje dažnai būna geriausias masalas plakiams. Kuojoms verta išbandyti ir duonos minkštimą: mažas, lengvai suspaustas gabalėlis krenta lėtai ir ilgai laikosi ant kabliuko.

Jei kibimai staiga liovėsi, pirmiausia sumažink masalą, o tik tada keisk vietą. Dažnai užtenka nuo dviejų lervų pereiti prie vienos.

Jaukas: tik užuomina apie maistą

Didžiausia lapkričio klaida yra per daug jauko. Šaltame vandenyje žuvis ėda mažai, todėl kelios saujos jauko ją greitai pasotina, ir kibimai baigiasi. Jaukas dabar turi būti smulkus, tamsus ir su dideliu kiekiu žemės ar smėlio, o maisto jame tik nedidelė dalis.

  1. Pradžioje įmesk du ar tris mažus kamuoliukus, ne didesnius už graikinį riešutą, tiksliai į vieną vietą.
  2. Pirmus kibimus palauk be papildomo jaukinimo.
  3. Kai kibimai retėja, įmesk vieną žirnio dydžio kamuoliuką su keliomis lervomis.
  4. Jei po papildomo jaukinimo kibimai nepagausėja, daugiau jauko nebedėk.

Kaip pamatyti kibimą

Lapkritį plūdė retai staigiai nunyra. Dažniau ji vos pasislenka į šoną, sustoja tekėdama arba, priešingai, pakyla ir prigula. Pastarasis kibimas reiškia, kad žuvis paėmė masalą ir pakėlė apatinį svarelį. Kirsk lengvai ir trumpai, tik riešu: ploną pavadėlį lengva nutraukti, o kuojos lūpa minkšta.

Masalą laikyk 2 ar 5 cm virš dugno. Upėje kartais geriausiai veikia, kai masalas kelis centimetrus velkasi dugnu, todėl verta išbandyti abu variantus. Jei plūdė dažnai sustoja be kibimo, masalas kliūva už dugno ir gylį reikia pakoreguoti.

Delne laikoma sidabrinė kuoja su raudonomis akimis, fone apšarmojusi žolė ir upės pakrantė lapkritį
Šaltame vandenyje kuoja ima atsargiai, bet būriuose pasitaiko ir stambių.

Šaltą dieną prie vandens greitai sušąla rankos, o jautriai plūdinei reikia vikrių pirštų. Pasiimk pirštines be pirštų galiukų ir termosą. Su tinkama sistema ir vos keliais jauko kamuoliukais lapkričio diena prie užutekio gali duoti daugiau žuvies nei ne viena vasaros išvyka.

Susiję straipsniai

Visi straipsniai

Ešeriai prie Melnragės molo: sliekai, vėjas ir kada važiuoti

Melnragės mole ešerį galima bandyti gaudyti paprasta dugnine su slieku. Kaip pasirinkti vietą, įvertinti vėją ir bangavimą bei saugiai susiplanuoti išvyką?

Žvejai dažnai meta per toli. Kartais žuvis stovi beveik po kojomis

Tolimas metimas ne visada reiškia daugiau žuvies. Pakrantės augmenija, dugno perkritos, akmenys, šešėlis ir susikaupęs maistas kartais pritraukia žuvis visai prie kranto.

Masalas geras. Vieta gera. Kodėl vis tiek nekimba?

Kartais problema yra ne masale ir ne vietoje. Jei žuvis nekimba net perspektyviame taške, dažniausiai verta tikrinti gylį, tempą, pauzes, metimo kampą ir masalo pateikimą.

Vakar čia kibo. Šiandien - nė prisilietimo. Kas pasikeitė?

Vakar ta pati vieta davė kibimų, o šiandien atrodo visiškai tuščia? Žuvis nebūtinai dingo. Kartais užtenka pasikeitusio vėjo, šviesos, vandens ar kelių metrų gylio.