Kur gyvena ir laikosi
Ežerai, tvenkiniai, lėtos upės, senvagės ir apysūriai vandenys. Jaunikliai mėgsta šiltas augalija apaugusias priekrantes, suaugę dažniau naudoja gilesnes lėkštes ir vagos zonas.
Dumblo ir smėlio aikštelės, šlaitų papėdės, žolių kraštai, lėtos srovės ruožai ir gilesnės duobės. Dažnai randamas tose pačiose vietose kaip karšis.
Sezonas ir aktyvumas
Pavasarį aktyviai maitinasi prieš nerštą, vasarą pasiskirsto pagal maistą, rudenį formuoja didesnius būrius ir ruošiasi žiemoti gilesnėse vietose. Gali kibti ir po ledu.
Būrinė žuvis. Jaunikliai gali maišytis su jaunais karšiais, suaugę taip pat dažnai sutinkami greta karšių būrių. Jaukinamoje vietoje plakiai gali išlikti ilgai, jei nuolat gauna smulkaus maisto.
Kaip atpažinti
Aukštas, iš šonų suspaustas, į karšį panašus kūnas. Akys didesnės ir šviesesnės nei karšio, žvynai santykinai stambūs, analinis pelekas trumpesnis. Krūtininiai ir pilviniai pelekai prie pagrindo gali būti gelsvi ar rausvi.
Kuo minta
Zooplanktonas, uodo trūklio ir kitų vabzdžių lervos, kirminai, smulkūs moliuskai, augalinė medžiaga. Stambūs plakiai gali stipriau specializuotis į moliuskus.
Ant ko kimba
Uodo trūklio ir musių lervos, sliekai, kviečiai, kukurūzo gabalėliai, tešla ir kiti smulkūs karpiniai masalai. Dažnai efektyvus „sumuštinis“ iš kelių smulkių komponentų.
Kada geriausiai kimba?
Gerai kimba pavasarį prieš nerštą ir netrukus po jo, o vasarą dažnai produktyvesni rytas bei vakaras. Rudenį vėl būriuojasi ir traukiasi į gilesnes vietas.
Žvejybos būdai
Plūdinė, feederis ir lengva dugninė. Kadangi plakio burna mažesnė už stambaus karšio, dažnai geriau naudoti mažesnį kabliuką ir kompaktišką masalą.
Nerštas
Neršia vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje sekliose įlankose, užliejamose vietose ir augalija apaugusiose pakrantėse. Ikrus gali leisti porcijomis.
Dydis ir svoris
Dažniausiai 15-30 cm ir gerokai mažesnis už stambų karšį. Registruotas maksimumas siekia maždaug 45,5 cm ir apie 1 kg, nors kai kuriuose vietiniuose šaltiniuose nurodomi kiek didesni reti dydžiai.
Apsauga ir retumas
Plakis yra vietinė ir Lietuvoje paplitusi rūšis. Nėra žymimas kaip retas ar saugomas; jo gausumas dažnai didelis produktyviuose ežeruose ir lėtose upių sistemose.
Svarbios taisyklės
Taikomos bendros žvejybos bei konkretaus telkinio taisyklės. Praktikoje plakį svarbu teisingai atskirti nuo karšio, ypač jei kitai rūšiai konkrečiu metu taikomi skirtingi reikalavimai.