Plūdė stovi tiesiai, antenėlė kyšo tiek, kiek reikia, ir iš pirmo žvilgsnio sistema atrodo sutvarkyta. Tačiau po vandeniu vaizdas gali būti visai kitoks: kabliukas, pavadėlis ir dalis svarelių jau guli ant dugno. Tada žvejys laukia aiškaus plūdės nėrimo, nors dalis žuvies judesio iki jos net nenukeliauja taip, kaip tikėtasi.
Tai nereiškia, kad masalas ant dugno yra blogai. Daugybė plūdinės žvejybos sistemų būtent taip ir naudojamos. Problema prasideda tada, kai pats nežinai, kur baigiasi vandens stulpas ir prasideda dugnas. Tada plūdės padėtį pradedi interpretuoti pagal sistemą, kurios iš tikrųjų neturi.
Vertikali plūdė dar neįrodo, kad gylį nustatei teisingai
Plūdę vertikaliai laiko jai tenkanti svarelių apkrova. Jei sistema nustatyta šiek tiek per giliai, dalis valo ar apatinis svarelis gali remtis į dugną, o plūdė vis tiek likti pakankamai apkrauta ir atrodyti „teisingai“. Todėl vien pažiūrėti, ar antenėlė stovi, neužtenka.
Dar painiau nelygiame dugne. Gylį pasimatavai viename taške, sistemą užmetei pusmetriu ar metru į šoną ir jau gali atsidurti ant šlaito, nedidelėje duobutėje ar ant aukštesnio kieto lopinėlio. Plūdinėje žvejyboje keliolikos centimetrų dugno skirtumas nėra kažkas neįprasto.
Gylį geriau išmatuoti, o ne spėti
Paprasčiausias įrankis tam - gylmatis, dar vadinamas plummet. Jis pritvirtinamas prie kabliuko arba valo apačios ir leidžiamas į pasirinktą žvejybos tašką. Jo svoris turi aiškiai pasiekti dugną, kad iš plūdės padėties galėtum suprasti, ar nustatytas gylis per mažas, per didelis, ar jau labai arti tikrojo.
- Uždėk gylmatį ir nuleisk arba užmesk sistemą tiksliai ten, kur planuoji žvejoti
- Jei plūdė visiškai panyra, nustatyto gylio nepakanka - kelk plūdę aukščiau valu
- Jei plūdė guli arba iš vandens išlenda gerokai daugiau nei normaliai, sistema nustatyta per giliai
- Reguliuok gylį mažais žingsniais, kol aiškiai nustatysi dugno lygį
- Patikrink ne vien vieną tašką, bet ir šiek tiek kairiau, dešiniau, arčiau bei toliau
- Radęs norimą vietą tik tada nustatyk, kur tiksliai nori laikyti kabliuką - virš dugno, vos jį liesti ar guldyti ant jo
Kas nutinka, kai sistema gerokai per gili
Įsivaizduok, kad tikras gylis yra mažesnis, nei nustatei ant valo. Kabliukas pasiekia dugną, paskui ant jo gula pavadėlis, o didinant skirtumą pradeda remtis ir žemiau esantys svareliai. Kuo daugiau sistemos atsiduria ant dugno, tuo didesnė laisvo valo zona lieka tarp masalo ir plūdės.
Tokioje sistemoje žuvis gali paimti masalą ir šiek tiek pajudėti, tačiau pirmiausia turi pasirinkti tą laisvumą. Tik po to judesys ryškiau perduodamas plūdei. Smulkus kibimas gali pasirodyti kaip vos pastebimas antenėlės virptelėjimas, nors su trumpesne ir tiesesne sistema būtų buvęs daug aiškesnis.
Kartais kibimas ne panardina plūdę, o ją pakelia
Žvejai dažnai laukia vieno vaizdo - plūdė neria po vandeniu. Tačiau žuvis gali paimti masalą ir pakelti prie dugno esantį svarelį. Tada plūdę apkrauna mažesnis svoris ir jos antenėlė pakyla aukščiau. Ryškesnio tokio kibimo metu plūdė gali net atsigulti ant paviršiaus.
Būtent šiuo principu paremtas klasikinis lift metodas. Jame svarelis sąmoningai laikomas ant dugno netoli kabliuko, o plūdė subalansuojama taip, kad žuviai pakėlus svarelį jos pakilimas būtų aiškus signalas kirsti. Vadinasi, svarelis ant dugno nėra savaime neteisinga sistema - svarbu, ar taip padarei tyčia ir ar supranti, kokio kibimo signalo lauki.
Vėjas ir srovė keičia atsakymą
Ramiame stovinčiame vandenyje dažnai galima labai tiksliai žvejoti masalu vos liečiant dugną. Vėjuotą dieną paviršinis vandens judėjimas ir valas pradeda tempti plūdę. Tuomet šiek tiek didesnis gylis gali padėti pristabdyti masalą ir neleisti jam nenatūraliai keliauti per jauką.
Upėje situacija dar kitokia. Srovė tempia ne tik plūdę, bet ir visą po ja esančią sistemą. Per giliai nustatyta sistema gali pradėti kabintis į dugną, plūdė trūkčioti ar lėtėti ne dėl žuvies, o dėl svarelių ir kabliuko kontakto su dugnu. Todėl tas pats gylio nustatymas stovinčiame vandenyje ir tekančioje upėje gali duoti visiškai skirtingą rezultatą.
Per seklu irgi gali būti blogai
Kita kraštutinybė - manyti, kad visi neaiškūs kibimai reiškia per didelį gylį. Jeigu sistema per sekli, masalas gali kabėti gerokai aukščiau zonos, kurioje žuvys renka maistą nuo dugno. Plūdė tokiu atveju gali veikti techniškai nepriekaištingai, tik žvejosi ne tame gylyje.
Nedidelis gylio pakeitimas gali pakeisti visą plūdės elgesį
Jeigu gauni neaiškius prisilietimus, nereikia iškart keisti masalo, kabliuko ir visos sistemos. Pirmiausia pabandyk truputį pakeisti gylį ir stebėk, kas nutinka. Kartais pakanka pavadėlį pakelti nuo dugno, kartais priešingai - leisti masalui tvirčiau atsiremti į jį.
- Plūdė nuolat lėtai grimzta be aiškaus kibimo - patikrink, ar sistema nesiremia į dugną arba nekimba į kliūtis
- Plūdė iš vandens rodo daugiau antenėlės nei po subalansavimo - patikrink, ar dalis svorio neguli ant dugno
- Plūdė sustoja tekančiame vandenyje ir vėl pajuda - gali kliūti už dugno
- Matai smulkius pakilimus, bet beveik nėra nėrimų - stebėk, ar žuvys nekelia masalo ir apatinių svarelių
- Kibimai aiškūs tik pakeitus užmetimo vietą - iš naujo patikrink dugno reljefą abiejose vietose
Kada masalą sąmoningai verta guldyti ant dugno
Žvejojimas šiek tiek didesniu nei tikras gylis gali būti labai naudingas, kai nori ramiai laikyti masalą dugne, kai vėjas ar vandens judėjimas stumdo sistemą arba kai pasirinktos žuvys maitinasi nuo dugno. Plūdinėje žvejyboje „overdepth“ yra normali taktika, o ne techninė klaida.
Skirtumas paprastas: sąmoningai žvejodamas per giliai žinai tikrą dugno lygį ir pats nusprendi, kiek pavadėlio ar svarelių nori ant jo laikyti. Netyčia žvejodamas per giliai tik spėlioji, kas vyksta po plūde. Abu variantai iš paviršiaus gali atrodyti beveik vienodai.
Prieš kaltindamas žuvis, padaryk vieną paprastą patikrinimą
- Išmatuok tikrą gylį žvejybos taške
- Pažymėk sau tikslų dugno lygį ant sistemos
- Pradėk nuo masalo, kuris vos liečia dugną arba guli ant jo tiek, kiek sąmoningai pasirinkai
- Padaryk kelis užmetimus ir stebėk ne tik nėrimus, bet ir plūdės pakilimus
- Jei signalai neaiškūs, pakeisk tik gylį ir palik kitus sistemos elementus tokius pačius
- Palygink, ar kibimai tapo ryškesni
- Tik tada pradėk keisti masalą, svarelių išdėstymą ar kitus sistemos elementus
Plūdė yra tik tai, ką matai virš vandens. Jos signalas priklauso nuo visos sistemos po ja - kiek valo laisva, kur guli svareliai, kur yra masalas ir kaip juda vanduo. Todėl gerai nustatytas gylis nėra smulkmena prieš prasidedant žvejybai. Tai atskaitos taškas, be kurio net gražiausiai stovinti plūdė gali pasakoti visai ne tą istoriją, kuri vyksta prie dugno.