Kuo išsiskiria vasara
Vasarą telkinyje maisto daug: suveši augalija, gausu vabzdžių ir mailiaus. Žuvys gali maitintis aktyviai, bet ne visą dieną vienodai. Karštą ir ramų vidurdienį dalis rūšių traukiasi giliau, po augalija ar į vietas, kur daugiau srovės ir deguonies.
Todėl vasarą daug lemia paros laikas. Auštant ir prieš sutemstant tikrink seklumas bei augalijos kraštus, o dieną ieškok gilesnių šlaitų, intakų, srovės ar pavėsio. Debesuotumas, vėjas ir lietus gali prailginti aktyvų laiką, bet po stiprios liūties situacija kiekviename telkinyje bus skirtinga.
Kaip keičiasi aktyvumas
Karpiai, lynai, karosai ir kitos šilumą mėgstančios žuvys vasarą paprastai būna aktyvesnės negu šaltuoju metu. Šamas ir ungurys dažnai daugiau juda sutemus, o ešeriai bei sterkai seka mailiaus būrius, todėl jų vieta per dieną gali pasikeisti kelis kartus.
Per ilgą kaitrą svarbiausia tampa vandens temperatūra ir deguonis. Net geru sezonu žuvis gali nustoti maitintis seklioje įlankoje, jei vanduo ten per šiltas ar stipriai žydi.
Žuvų sezoninis aktyvumas
Rodomos 8 iš 42 geriausiai šiame sezone įvertintų rūšių.
Amerikinis šamukas
Auksinis karosas
Aukšlė
Baltasis amūras
Baltasis plačiakaktis
Grundalas rubuilis
Karpis
Lynas
Dar 34 rūšys su aktyvumo įverčiuRodyti
Kur ieškoti žuvies
Ryte ir vakare tikrink augalijos kraštus, seklumų pakraščius, povandenines kalveles ir vietas, kur susitelkia mailius. Dieną daugiau dėmesio skirk gilesniems šlaitams, duobėms, intakams, tiltų šešėliui ir sraunesnėms upių atkarpoms.
Gilesniuose ežeruose žuvų gylį gali veikti temperatūros sluoksniavimasis. Nereikia aklai ieškoti didžiausio gylio: geresnė vieta dažnai yra ten, kur sutampa tinkama temperatūra, deguonis ir maistas.
Taktika
Vasarą naudinga planuoti žvejybą pagal paros ritmą. Ryte ir vakare galima aktyviau ieškoti žuvies, o per kaitrą lėtinti pateikimą arba persikelti giliau. Plūdinė ir dugninė žūklė gerai veikia ten, kur žuvys reguliariai grįžta maitintis.
Jei žvejoji naktį, susitvarkyk krantą ir įrankius dar šviesoje. Per karščius sugautą žuvį atkabink greitai ir, jei paleidi, nelaikyk jos ore ilgiau negu būtina.
Ką rinktis
Vasarą natūralaus maisto gausu, todėl nėra vieno universalaus masalo. Plėšrūnams rinkis guminukus, voblerius, blizges ar paviršinius masalus pagal gylį ir grobio dydį. Taikioms žuvims dažnai tinka sliekai, lervos, grūdiniai masalai ar tešla.
Per kaitrą mažesnis masalas ir tylesnis pateikimas kartais veikia geriau už agresyvią animaciją. Naktį ar drumstame vandenyje daugiau reikšmės gali turėti vibracija, kvapas ir aiškus siluetas.
Geriausiai įvertinti šiame sezone
Rodomi 8 iš 47 teigiamą sezono įvertį turinčių masalų.
Sąlygų įtaka
Ilgalaikė kaitra labiausiai jaučiama sekliuose, gausiai augalėtuose ar stipriai žydinčiuose telkiniuose. Vėjas, vėsesnė naktis, intakas ar srovė gali sudaryti geresnes sąlygas negu ramus užutėkis.
Po liūties vanduo gali atvėsti, pakilti ir susidrumsti. Kartais tai suaktyvina žuvis, kartais trumpam išsklaido būrius. Vertink tai, ką matai konkrečiame telkinyje, o ne taisyklę, kad po lietaus visada turi kibti.
Ką verta prisiminti
• Karštą dieną pirmiausia planuok aušrą, vakarą arba naktį.
• Jei vanduo labai šiltas, ieškok srovės, vėjo ir gilesnių vietų.
• Augalijos kraštas yra geras orientyras, bet nepalik jame valo ar kabliukų.
• Jei kibimas dingo, pirmiau keisk gylį ir laiką, tik paskui masalo spalvą.
Vasarą dalis rūšių ir telkinių turi atskiras sąlygas. Prieš žvejybą patikrink dydžius, laimikio kiekius, draudimus ir konkretaus telkinio režimą.
Svarbiausios sezono taisyklės
Rodomos 4 iš 27 su šiuo sezonu susietų patikrintų taisyklių.
Nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. keturiuose konkrečiuose Nemuno ruožuose mėgėjų žvejyba draudžiama.
Tik keturi oficialiai išvardyti Nemuno ruožai.Povandeninė žvejyba vidaus vandenyse leidžiama balandžio 1 d. - lapkričio 30 d. ir tik nuo saulės patekėjimo iki saulės nusileidimo.
Tik nustatytuose vidaus vandens telkiniuose; tik šviesiu paros metu.Aštriašnipį eršketą žvejoti draudžiama visus metus.
Jūrinė nėgė žvejoti draudžiama visus metus.
Skaityti toliau
Po liūties vanduo parudavo. Ar žuvis tikrai nustojo kibti?
Po stipraus lietaus skaidri upė gali per kelias valandas tapti ruda, o prie ežero intako atsirasti drumsto vandens juosta. Tai nebūtinai reiškia, kad žvejyba baigta - svarbiau suprasti, kas vandenyje iš tikrųjų pasikeitė.
Žuvis nuplaukė pati. Bet ar tikrai paleidai ją gerai?
Žuvis nuplaukė savo jėgomis, bet vien to neužtenka spręsti, ar ją paleidai gerai. Svarbu, kaip elgeisi nuo ištraukimo iki grąžinimo į vandenį.
Žuvys kyla į paviršių ir gaudo orą: geras kibimas ar rimtas signalas?
Žuvys laikosi prie pat paviršiaus ir atrodo lyg gaudytų orą. Kartais tai normalus aktyvumas, o kartais ženklas, kad vandenyje trūksta deguonies.
Burbulai kyla iš dugno. Ar ten tikrai maitinasi žuvis?
Burbulai virš minkšto dugno gali reikšti besimaitinančią žuvį, bet lygiai taip pat gali kilti iš dumblo. Stebėk, ar jų vieta juda, ar kyla drumstumas ir kas vyksta aplink.