Kuo išsiskiria pavasaris
Kalendorinis pavasaris skirtinguose telkiniuose atrodo visai kitaip. Mažas tvenkinys po kelių šiltų dienų gali būti gerokai šiltesnis už gilų ežerą, o upėje situaciją per naktį pakeičia polaidis ar stipresnis lietus. Žiūrėk į vandens temperatūros kryptį, lygį ir skaidrumą, o ne vien į datą.
Pirmos gyvesnės vietos būna sekliose įlankose, prie intakų, nendrynų kraštų ir lėtesnėje srovėje. Vandeniui stabiliai šylant žuvys išsiskirsto plačiau. Pavasaris yra ir neršto metas, todėl aukštas biologinis aktyvumas nereiškia, kad konkrečią rūšį tuo metu galima gaudyti. Sezono puslapis parodo bendrą kryptį, o draudimus, leidžiamus dydžius ir vietos išimtis tikrink taisyklių centre.
Kaip keičiasi aktyvumas
Po žiemos daugumos žuvų aktyvumas kyla ne staiga, o bangomis. Kuoja, karšis ir plakis dažniau išeina maitintis į seklesnius plotus, kai vanduo kelias dienas šyla, o plėšrūnai seka mailiaus judėjimą. Lynas, karpis ir amūras paprastai laukia aukštesnės ir stabilesnės vandens temperatūros.
Vienas šaltas frontas gali greitai pristabdyti tai, kas veikė vakar. Jei kibimas dingo, pirmiausia patikrink gylį ir vandens būklę, o tik tada keisk masalus.
Žuvų sezoninis aktyvumas
Rodomos 8 iš 42 geriausiai šiame sezone įvertintų rūšių.
Karšis
Kuoja
Margasis upėtakis
Plakis
Stinta
Vaivorykštinis upėtakis
Žiobris
Amerikinė palija
Dar 34 rūšys su aktyvumo įverčiuRodyti
Kur ieškoti žuvies
Ankstyvą pavasarį tikrink saulės pašildomas seklumas, įlankas, intakų žiotis, nendrynų kraštus ir ribą tarp seklumos bei gilesnio vandens. Tokiose vietose vanduo greičiau sušyla ir anksčiau atsiranda daugiau natūralaus maisto.
Upėse ieškok ramesnių kišenių, srovės siūlių ir duobių kraštų. Po polaidžio ar stipraus lietaus stipri srovė gali būti ne tik neproduktyvi, bet ir pavojinga, todėl nebandyk bet kokia kaina pasiekti vakar veikusios vietos.
Taktika
Šaltame vandenyje pradėk lėčiau. Spiningaujant dažnai pakanka mažesnio masalo, ilgesnės pauzės ir tikslesnio pravedimo. Plūdinei ar dugninei žūklei jauko berk saikingai, nes ankstyvą pavasarį žuvis greitai pasisotina.
Vandeniui šylant galima didinti paieškos tempą. Seklioje vietoje naudok lengvesnę sistemą, srovėje rinkis stabilesnį montažą, o pasikeitus vandens lygiui ar skaidrumui nebijok keisti vietos.
Ką rinktis
Pavasario pradžioje dažniau pasiteisina mažesni ir natūraliau pateikti masalai. Tinka smulkūs silikonai, nedidelės blizgės, vobleriai, sliekai ar lervos, bet konkretaus masalo dydį derink prie žuvies ir vandens temperatūros.
Kai vanduo įšyla ir žuvys pradeda maitintis aktyviau, galima didinti masalą ar vedimo greitį. Jei po atšalimo kibimas sustoja, dažniau padeda grįžimas prie lėtesnio pateikimo, o ne dar ryškesnė spalva.
Geriausiai įvertinti šiame sezone
Rodomi 8 iš 48 teigiamą sezono įvertį turinčių masalų.
Sąlygų įtaka
Kelios iš eilės šiltesnės dienos paprastai pasako daugiau negu viena karšta popietė. Vėjas gali sumaišyti paviršinį vandenį ir perstumti maistą, todėl skirtingi to paties telkinio krantai tą pačią dieną gali veikti nevienodai.
Upėse ypač stebėk lygį, srovę ir drumstumą. Staigus vandens kilimas ar atšalimas dažnai pakeičia žuvų vietą, todėl ankstesnės dienos rezultatas nebūtinai kartosis.
Ką verta prisiminti
• Pirmiausia patikrink sekliau įšylančias vietas, bet turėk ir gilesnį atsarginį variantą.
• Po šalto fronto mažink tempą, o ne skubėk keisti visą masalų dėžę.
• Neršto vietose netrukdyk susitelkusioms žuvims ir laikykis galiojančių ribojimų.
• Aukštas vanduo, šalta srovė ir slidūs krantai yra rimtesnės priežastys keisti planą negu prastesnis kibimas.
Pavasarį vienu metu galioja keli su nerštu susiję ribojimai. Prieš išvykdamas pasitikrink konkrečią rūšį ir vietą, nes aukštas aktyvumo balas nėra leidimas žvejoti.
Svarbiausios sezono taisyklės
Rodomos 4 iš 39 su šiuo sezonu susietų patikrintų taisyklių.
Povandeninė žvejyba vidaus vandenyse leidžiama balandžio 1 d. - lapkričio 30 d. ir tik nuo saulės patekėjimo iki saulės nusileidimo.
Tik nustatytuose vidaus vandens telkiniuose; tik šviesiu paros metu.Nemokamą žvejybos teisę turintys asmenys be lašišų ir šlakių kortelės gali juos žvejoti tik principu „pagavai-paleisk“; norint sausio 1 d. - balandžio 30 d. pasiimti laimikį būtina kortelė, o rugsėjo 16 d. - spalio 15 d. taikomos papildomos masalo ir ruožų sąlygos.
Nemokamą žvejybos teisę turintiems asmenims; konkrečiais rudens laikotarpiais - tik AAD nurodytuose upių ruožuose ir laikantis masalo išimčių.Aštriašnipį eršketą žvejoti draudžiama visus metus.
Jūrinė nėgė žvejoti draudžiama visus metus.
Skaityti toliau
Po liūties vanduo parudavo. Ar žuvis tikrai nustojo kibti?
Po stipraus lietaus skaidri upė gali per kelias valandas tapti ruda, o prie ežero intako atsirasti drumsto vandens juosta. Tai nebūtinai reiškia, kad žvejyba baigta - svarbiau suprasti, kas vandenyje iš tikrųjų pasikeitė.
Žuvis nuplaukė pati. Bet ar tikrai paleidai ją gerai?
Žuvis nuplaukė savo jėgomis, bet vien to neužtenka spręsti, ar ją paleidai gerai. Svarbu, kaip elgeisi nuo ištraukimo iki grąžinimo į vandenį.
Burbulai kyla iš dugno. Ar ten tikrai maitinasi žuvis?
Burbulai virš minkšto dugno gali reikšti besimaitinančią žuvį, bet lygiai taip pat gali kilti iš dumblo. Stebėk, ar jų vieta juda, ar kyla drumstumas ir kas vyksta aplink.
Vėjas, srovė ar žuvis? Kaip suprasti, kas judina feederio viršūnėlę
Feederio viršūnėlė juda beveik nuolat, tačiau ne kiekvienas truktelėjimas yra kibimas. Kaip atskirti žuvies signalą nuo vėjo, srovės, judančios šėryklėlės ir ant valo užsikabinusių šiukšlių.