Vakar upė buvo skaidri, dugno akmenis matei nuo kranto. Naktį praėjo stipri liūtis, o ryte vanduo primena kavą su pienu. Ežere vaizdas gali būti kitoks - pagrindinė akvatorija beveik nepasikeitusi, tačiau prie intako nusidriekusi ruda drumsto vandens juosta. Pirma mintis dažnai viena: šiandien nebėra ką veikti.
Kartais žvejyba iš tiesų tampa gerokai sunkesnė. Tačiau vien vandens spalva nėra pakankama priežastis apsisukti. Po liūties pasikeičia ne tik skaidrumas. Upėje gali pakilti lygis ir sustiprėti srovė, ežere atsirasti lokalūs drumsto vandens srautai, o žuvų laikymosi vietos gali persislinkti. Todėl svarbiausias klausimas nėra „ar vanduo rudas?“, o „kas dar pasikeitė kartu su jo spalva?“
Rudas vanduo nebūtinai reiškia nešvarų vandenį
Po liūties nuo sausumos į telkinį patenkantis paviršinis nuotėkis gali atsinešti labai smulkių dirvožemio, molio, dumblo ir organinės medžiagos dalelių. Upėje didesnė srovė papildomai gali pakelti tai, kas iki tol ramiai gulėjo dugne. Šios dalelės išsklaido šviesą ir vanduo tampa drumstas, nors tai savaime dar nereiškia taršos incidento.
Tačiau spalvos nereikėtų ir ignoruoti. Jeigu kartu atsirado cheminis ar kanalizacijos kvapas, neįprastos putos, naftos plėvelė, daug gaištančių žuvų ar kiti akivaizdžiai nenatūralūs požymiai, tai jau visai kita situacija. Paprastas lietaus sukeltas drumstumas ir galimas vandens taršos įvykis nėra tas pats.
Upė po liūties gali tapti visai kita upe
Upėje lietaus poveikis dažnai daug ryškesnis nei ežere. Į vagą suteka visas aukščiau esantis baseinas, todėl upė gali kilti net tada, kai tavo žvejybos vietoje lietus jau seniai pasibaigęs arba išvis beveik nelijo. Maži upeliai į stiprią liūtį reaguoja greitai, o didesnė upė pokytį gali parodyti gerokai vėliau.
Svarbu ir tai, kad aukštesnis vanduo reiškia ne vien daugiau litrų vagoje. Padidėjusi srovė gali pakeisti vietas, kuriose žuviai apsimoka laikytis. Ta vieta, kuri vakar buvo patogi duobės pradžia ar srovės kraštas, šiandien gali būti per stipri. Žuviai nereikia kovoti su pagrindine srove vien todėl, kad ten ją įpratęs gaudyti žvejys.
- Ramesnė zona visai prie kranto
- Vidinė upės posūkio pusė, jei ten srovė akivaizdžiai silpnesnė
- Užutekis arba atgalinės srovės kraštas
- Zona už didesnės kliūties, kur pagrindinė srovė praranda greitį
- Šalutinė vaga ar įlanka, jeigu į ją galima saugiai prieiti
- Riba tarp labai greito ir lėtesnio vandens
Drumstame vandenyje žuvis neapanka
Didelis drumstumas sumažina matomumą ir tai gali apsunkinti medžioklę žuvims, kurios stipriai remiasi regėjimu. Eksperimentuose ir platesnėse tyrimų apžvalgose matyti, kad didėjantis drumstumas dažnai sumažina grobio aptikimo arba sugavimo sėkmę.
Tačiau iš to nereikia padaryti išvados, kad rudas vanduo žuviai yra visiška tamsa. Žuvys naudoja ne vien regėjimą. Vandens virpesiai, šoninė linija, kvapas ir kiti signalai skirtingoms rūšims turi skirtingą reikšmę. Be to, tarp lengvai pasikeitusio skaidrumo ir vandens, kuriame beveik nebesimato savo bato, yra milžiniškas skirtumas.
Būtent todėl po lietaus galima patirti du visiškai priešingus rytus. Vieną kartą vos parudavęs vanduo netrukdo kibimams, kitą kartą ekstremalus drumstumas ir smarkiai pakilusi upė beveik išjungia įprastą žvejybą. Abu atvejai gali būti tikri - skiriasi ne pasakojimai, o sąlygos.
Ežeras po lietaus keičiasi ne taip kaip upė
Dideliame ežere stipri liūtis nebūtinai per kelias valandas nudažo visą telkinį rudai. Daug įdomiau žiūrėti į vietas, per kurias vanduo į ežerą patenka: upelius, griovius, intakus ir žemesnes pakrantės vietas. Ten gali atsirasti aiškus drumsto vandens liežuvis, nors už kelių šimtų metrų skaidrumas beveik nepasikeitęs.
Kiek toks drumstumo plotas išplis, priklauso nuo paties ežero, jo baseino, įtekančio vandens kiekio, vėjo, gylio ir dalelių dydžio. Viename telkinyje intako vandens spalvos riba bus aiškiai matoma, kitame viskas greitai susimaišys. Todėl ir čia universali taisyklė „po lietaus eik prie intako“ būtų pernelyg paprasta.
| Po liūties | Upėje | Ežere ar tvenkinyje |
|---|---|---|
| Vandens lygis | Gali pakilti greitai ir ženkliai | Dažniausiai kinta lėčiau |
| Srovė | Gali tapti pagrindiniu pokyčiu | Dažniausiai svarbi tik intakuose ir prie jų |
| Drumstumas | Gali apimti didelę vagos dalį | Dažnai pirmiausia lokalus prie intakų ir nuotėkio zonų |
| Žuvų vieta | Gali persikelti į lėtesnės srovės prieglobstį | Verta tikrinti skaidrumo, gylio ir intakų ribas |
| Pagrindinė klaida | Žvejoti vakarykštėje vietoje nepaisant naujos srovės | Nuspręsti, kad visas ežeras pasikeitė pagal vieną drumstą pakrantę |
Įdomiausia vieta kartais yra ne rudas vanduo, o jo kraštas
Jeigu intakas į ežerą arba mažesnis upelis į didesnę upę atneša gerokai drumstesnio vandens, kartais matoma aiški spalvos riba. Tokia vieta verta bent kelių metimų ne todėl, kad joje pagal kažkokią taisyklę privalo stovėti žuvis, o todėl, kad čia susitinka dvi skirtingos vandens sąlygos.
- Patikrink pačią drumstumo ribą
- Padaryk metimą į skaidresnę jos pusę
- Patikrink drumstesnės zonos pakraštį, o ne vien jos centrą
- Upėje ieškok vietos, kur kartu keičiasi ir srovės greitis
- Ežere stebėk, į kurią pusę drumsto vandens juostą neša vėjas ar intako srovė
Jeigu keliuose tokiuose taškuose nėra jokio aktyvumo, nereikia pusę dienos gaudyti pačios spalvos ribos vien todėl, kad ji gražiai atrodo. Tai orientyras, o ne garantuota žuvų stovėjimo linija.
Masalo nereikia paversti neoniniu švyturiu
Kai vanduo paruduoja, natūrali reakcija - iškart ieškoti pačio ryškiausio masalo dėžėje. Kontrastingesnis masalas tikrai gali būti prasmingas, kai matomumas sumažėjęs, bet ryškumas nėra vienintelis būdas padėti žuviai masalą aptikti.
Plėšriųjų žuvų žvejyboje daugiau reikšmės gali įgyti masalo siluetas, vibracija ir tai, kiek laiko jis išbūna žuvies aptikimo zonoje. Natūralių masalų žvejyboje kvapas ir pateikimas irgi niekur nedingsta. Todėl prieš keičiant visą dėžę verta pirmiausia sulėtinti pateikimą, patikrinti kitą horizontą ar perkelti masalą į ramesnio vandens zoną.
Kartais vanduo vis dėlto būna per daug pasikeitęs
Yra riba, kai užsispyrimas nebeturi daug prasmės. Jeigu vanduo ekstremaliai drumstas, upė vis dar sparčiai kyla, neša šakas ir šiukšles, srovėje neįmanoma normaliai kontroliuoti sistemos, o saugios pakrantės beveik neliko, tai nėra situacija, kurią reikia „nulaužti“ stebuklingu masalu.
Tokiomis sąlygomis pasikeičia ne tik kibimo tikimybė, bet ir pati žvejybos kokybė bei saugumas. Užtvindytas krantas gali slėpti duobes, srovė - nuplautą gruntą, o vakar sausas akmuo šiandien gali būti slidus po vandeniu. Ypač upėje po liūties saugi vieta yra svarbesnė už perspektyviai atrodančią srovės siūlę.
Po lietaus svarbus ne tik kiekis, bet ir laikas
Žvejybos sąlygos po liūties nėra vienos būsenos. Yra kylantis vanduo, aukščiausias lygis ir vėliau stabilizavimasis arba kritimas. Nedidelėje upėje visas ciklas gali praeiti palyginti greitai, o didesnės upės baseine reakcija gali tęstis daug ilgiau.
Jeigu šiandien upė dar neša daug nuosėdų ir kyla, rytoj situacija gali būti visai kitokia. Vandeniui stabilizuojantis dalis nešmenų nusėda, srovė tampa lengviau prognozuojama ir atsiranda daugiau vietų, kuriose galima kontroliuoti masalą. Todėl nesėkmingas rytas iškart po audros nepasako, kaip ta pati vieta veiks po paros.
Pirmos dešimt minučių po lietaus pasako daugiau nei prognozė
- Pažiūrėk, ar vandens lygis dar kyla, ar jau stabilus
- Įvertink, kiek realiai sumažėjo matomumas
- Upėje palygink pagrindinę srovę su pakraščiais ir užutekiais
- Ežere apžiūrėk intakus bei jų drumsto vandens zonas
- Stebėk, ar vanduo neneša daug šakų, žolių ir kitų nešmenų
- Pirmus metimus atlik keliose skirtingose srovės ar skaidrumo zonose
- Tik tada spręsk, ar reikia keisti masalą, vietą, ar visą tos dienos planą
Po liūties žuvis niekur stebuklingai nedingsta, tačiau jos aplinka gali pasikeisti greičiau nei žvejo įpročiai. Upėje svarbiausias pokytis dažnai būna srovė ir vandens lygis, ežere - lokalus nuotėkis ir skaidrumo ribos. Kartais drumstas vanduo kibimą apsunkins stipriai. Kartais tik privers žuvį persikelti kelis metrus į kitą vietą. Todėl rudas vanduo nėra atsakymas. Tai tik pirmas ženklas, kad šiandien reikia skaityti telkinį iš naujo.