Kartais iki geros vietos trūksta ne dar dešimties metrų, o pusės metro į šoną. Tarpas tarp dviejų nendrių kuokštų, šešėlis po šaka, išorinis žolių kraštas ar siaura kišenė prie kliuvinio gali būti puikiai matomi, bet vien pamatyti jų neužtenka. Masalas turi nusileisti ten, kur taikeisi.
Tikslus metimas nėra vien „gera ranka“. Jį sudaro keli gana paprasti dalykai: aiškus taikinys, tinkama jėga, vienodas mostas ir gebėjimas suvaldyti valą paskutinę masalo skrydžio akimirką. Kai šie dalykai susijungia, metimas tampa pakartojamas - o būtent pakartojamumas žvejyboje yra daug vertingesnis už vieną atsitiktinai idealų šūvį.
Tikslumas prasideda dar prieš mostą
Prieš mesdamas išsirink ne visą krantą, o vieną mažą orientyrą. Ne „prie nendrių“, bet, pavyzdžiui, tamsesnį tarpą tarp dviejų stiebų. Ne „po medžiu“, bet vietą ties išorine šešėlio riba. Kuo aiškesnis taikinys, tuo lengviau kūnui pakartoti tą pačią judesio kryptį.
Taip pat verta iš anksto nuspręsti, kur masalas turi nusileisti, o ne tik kuria kryptimi skristi. Jei prie kliūties paliksi metrą atsargos, metimas bus saugesnis, bet gali neapgaudyti pačios ribos. Jei taikysiesi tiesiai į šakas, viena klaida kainuos masalą. Geras tikslumas yra ne rizikingiausias metimas, o toks, kurį gali pakartoti kelis kartus beveik toje pačioje vietoje.
Per stiprus metimas dažnai tampa mažiau tikslus
Kai norisi „būtinai numesti“, natūrali reakcija - užsimoti stipriau. Tačiau arti ir vidutiniu atstumu toks metimas dažnai tik apsunkina kontrolę. Meškerė greičiau išsitiesina, masalas gauna daugiau greičio, o klaidai koreguoti lieka mažiau laiko. Tikslumui paprastai naudingesnis sklandus, vienodas mostas, kuriame jauti, kaip masalo svoris apkrauna blanką.
Paskutinė masalo skrydžio dalis svarbesnė, nei atrodo
Net gerai nukreiptas metimas dar gali perskristi taikinį. Čia atsiranda valo kontrolė. Švelniai pristabdžius valą masalo skrydis sutrumpėja, sistema išsitiesina ir nusileidimą galima padaryti daug kontroliuojamesnį. Tai ypač naudinga metant prie nendrių, kelmų, akmenų ar kitos aiškios ribos, kur keliolika centimetrų gali reikšti skirtumą tarp gero pateikimo ir įstrigusio masalo.
Su beinercine rite - pirštas prie valo
Naudojant beinercinę ritę, skrydžio pabaigoje galima lengvai priartinti rodomąjį pirštą prie nuo būgnelio besivyniojančio valo ar būgnelio krašto ir taip palaipsniui sumažinti jo išėjimą. Nereikia staigiai užspausti valo - tikslas yra ne nukirsti skrydį, o jį sulėtinti. Įgudus šį judesį galima pradėti dar prieš masalui pasiekiant taikinį ir nusodinti jį gerokai tiksliau.
Su multiplikatoriumi - nykštys valdo būgnelį
Su multiplikatorine rite tą patį darbą atlieka nykštys. Skrydžio metu jis kontroliuoja būgnelio greitį, o prieš masalui nusileidžiant spaudimas didinamas. Čia svarbus ne jėgos kiekis, o laikas: per anksti sustabdysi per trumpai, per vėlai - perskrisi taikinį arba gausi valo susipynimą. Todėl kontrolė ateina per pakartojimus, o ne per vieną „teisingą“ nustatymą.
Ne kiekvienam taikiniui tinka tas pats metimas
| Metimo tipas | Kur naudingiausias | Pagrindinis privalumas |
|---|---|---|
| Viršutinis metimas | Atviresnė vieta be kliūčių virš galvos | Lengva išlaikyti kryptį ir pasiekti vidutinį ar didesnį atstumą |
| Žemas šoninis metimas | Po pakrantės šakomis, palei nendres, esant žemai erdvei | Masalas skrenda žemesne trajektorija ir lengviau telpa po kliūtimi |
| Apatinis arba ritininis metimas | Artimi taikiniai, siauri langai, vietos prie kranto | Daug kontrolės ir švelnesnis masalo nusileidimas |
Svarbu ne prisirišti prie vieno „gražiausio“ mosto. Jei virš galvos yra šakos, viršutinis metimas tampa blogu pasirinkimu, net jei jį moki geriausiai. Jei taikinys vos už kelių metrų, didelis mostas tik apsunkins užduotį. Tikslus žvejys pirmiausia pasižiūri į erdvę aplink save ir tik tada renkasi trajektoriją.
Pataikyti prie kliūties reiškia kontroliuoti ir nusileidimą
Metimas gali būti tikslus pagal horizontalią vietą ir vis tiek prastas pagal pateikimą. Jei masalas iš didelio aukščio garsiai trenkiasi į seklų vandenį, techninis pataikymas į tašką nebūtinai bus geras žvejybinis pataikymas. Sekliose, skaidriose ar ramiose vietose verta siekti žemesnės trajektorijos ir švelnesnio nusileidimo.
Kartais geriau taikytis keliais sprindžiais už norimos vietos ir prieš nusileidimą pristabdyti valą, negu bandyti sustabdyti visą mostą rankomis. Taip masalas skrydyje išlieka stabilus, o korekcija atliekama ten, kur ji tiksliausia - pačioje pabaigoje.
Pirmas metimas turi daugiau vertės, kai vieta maža
Dideliame atvirame plote vienas netikslus metimas dažniausiai nieko nesugadina. Visai kita situacija mažoje įlankoje, tarp žolių langų ar prie seklaus kranto, kur žuvis gali stovėti arti. Ten verta prieš metant susitvarkyti valą, pasirinkti kampą ir tik tada mesti, o ne pirmą kartą „pasimatuoti“ jėgą į pačią perspektyviausią vietą.
Tai nereiškia, kad kiekviena žuvis išsigąs vieno netikslaus pliaukštelėjimo. Tačiau kuo mažesnė ir ramesnė zona, tuo mažiau priežasčių pradėti nuo nekontroliuojamo metimo. Ypač kai tą patį taikinį galima saugiai pasiekti iš pirmo karto.
Tikslumą patogiausia treniruoti tada, kai niekas nekimba
Metimo tikslumas yra vienas iš nedaugelio žvejybos įgūdžių, kuriuos galima normaliai treniruoti net be vandens. Atvira veja, keli skirtingo dydžio taikiniai ir svarelis be kabliuko leidžia daug kartų kartoti tą patį judesį neprarandant masalų ir negaištant gero kibimo laiko.
- Padėk tris taikinius skirtingais atstumais - artimą, vidutinį ir tolimesnį
- Pradėk nuo didžiausio taikinio ir mesk ta pačia jėga kelis kartus iš eilės
- Kai pataikai stabiliai, mažink taikinį, o ne iškart didink atstumą
- Kartok viršutinį, žemą šoninį ir trumpą apatinį metimą
- Skaičiuok ne geriausią metimą, o kiek kartų iš dešimties pataikei į pasirinktą zoną
Geras testas - dešimt metimų į tą patį tašką
Vienas tikslus metimas dar nieko neįrodo. Pasirink maždaug kibiro ar nedidelio lanko dydžio zoną ir pabandyk į ją pataikyti dešimt kartų iš eilės. Jei pirmi du geri, o kiti išsibarsto į visas puses, problema greičiausiai ne taikinyje, o judesio pakartojamume.
Tada verta keisti tik vieną dalyką: mosto jėgą, paleidimo momentą arba valo pristabdymą. Kai vienu metu bandai taisyti viską, sunku suprasti, kas padėjo. Po kelių tokių trumpų treniruočių greitai pasimato, kur tikslumas dingsta - pradžioje, masalo paleidimo momentu ar paskutinėje skrydžio dalyje.
Tikslus metimas nėra triukas - tai mažiau bereikalingų metimų
Geras metimas nėra tas, kuris atrodo įspūdingai. Jis tiesiog nuveda masalą į pasirinktą vietą ir leidžia tą patį pakartoti dar kartą. Kai tai pavyksta, mažiau kabini šakas, rečiau permeti už žolių krašto ir mažiau laiko praleidi taisydamas klaidas.
Todėl treniruojant metimą verta pradėti ne nuo to, kaip numesti toliau, o nuo klausimo: ar galiu dešimt kartų pataikyti ten, kur iš tikrųjų noriu žvejoti? Kai atsakymas tampa „taip“, papildomas atstumas jau yra daug lengvesnė problema.