Bakanausko ežeras

Aprašymas

Bakanausko ežerą geriausiai paaiškina ne jo dydis ar forma, o žemė po vandeniu. Ši vieta atsirado baigiantis ledynmečiui, kai po smėlio ir kitomis sąnašomis likęs ledo luitas ištirpo, o jo vietoje įgriuvo gruntas. Susidariusiame termokarstiniame duburyje kaupėsi vanduo. Todėl dabartinis ežeras yra tiesioginė senosios Dainavos smėlėtosios lygumos raidos dalis, o aplink jį plytinti pelkė susiformavo jau vėliau, vandens telkiniui pamažu užaugant.

Šį procesą prie Bakanausko galima matyti gana aiškiai. Atviras vanduo nesibaigia įprastu sausu krantu. Pakraščiuose jis pereina į kiminus, šlapią pelkinę augaliją ir liūnus, todėl ežeras bei jį supanti Bakanauskų pelkė veikia kaip viena sistema. Oficialiuose saugomų teritorijų aprašymuose net pats telkinys vadinamas užpelkėjančiu. Tai svarbi detalė: pelkė čia nėra atsitiktinė šlapia vieta šalia ežero, o natūrali to paties duburio raidos stadija.

Aplinkui kraštovaizdis visai kitoks. Bakanauskų pelkę supa sausas, smėlingas Kapiniškių miškas ir žemyninių kopų reljefas. Tarp smėlio kalvelių esanti šlapia įduba dėl to išsiskiria labai ryškiai. Tokie nedideli termokarstiniai duburiai su pelkėmis būdingi Dainavos lygumai, tačiau Bakanausko atveju išlikęs ir atviras ežero vanduo. Iš vienos pusės matyti sausi pušynų ir kopų šlaitai, iš kitos - liūnu pereinantis vandens pakraštys.

Ežeras patenka į Bakanauskų telmologinį draustinį. Čia saugomas ne vien pats vandens plotas, bet visas pelkinis ežerinis duburys, jo augalija ir gyvūnija. Bakanausko ežeras priskiriamas natūralių distrofinių ežerų buveinei. Tokie telkiniai paprastai susiję su pelkėmis, yra neturtingi maisto medžiagų ir pasižymi rūgštesne aplinka. Pakrantės liūnuose bei kiminynuose aptinkama retų pelkių augalų ir grybų, o draustinio apsaugos tiksluose atskirai išskiriama ir raudonpilvė kūmutė.

Bakanausko vardas vietos aprašymuose sutinkamas ir daugiskaita - Bakanauskų ežeras, o dzūkiškoje kalboje vartojamas Bakanauskų ažaraicio vardas. Ežeras yra Kapiniškių apylinkėse, Bakanauskų pelkėje, todėl šis vietovardis apima ne vien atvirą vandens plotą. Kalbant apie Bakanauskus dažnai turima omenyje visa nedidelė miško, pelkės ir ežero vietovė.

Nors krantai pelkėti, ežeras nėra visiškai paslėptas nuo lankytojų. Skroblaus pažintinis takas iš Kapiniškių pusės pasiekia Bakanauskų pelkę, o nuo sausesnio jos pakraščio vandens link nutiestas medinis lieptas. Jis baigiasi apžvalgos vieta prie ežero, todėl vanduo stebimas nebrendant per jautrią pelkinę pakrantę. Pats priėjimas čia kartu parodo ir tai, kaip staiga sausas miško pagrindas pereina į kiminų bei liūnų juostą.

Bakanausko ežero dabartinis vaizdas nėra sustingęs. Pelkė toliau auga į vandens pusę, kaip tai vyko ir anksčiau, todėl atviro vandens bei liūno riba čia priklauso nuo natūralaus užpelkėjimo proceso. Ežero kilmė, jį supančios žemyninės kopos ir dabar prie vandens besiformuojanti pelkė yra skirtingi tos pačios vietos raidos etapai.