Žuvys šiame telkinyje
Telkinio įžuvinimai
Įžuvinimų įrašų šiuo metu nėra.
🎫 Žvejybos sąlygos
🚤 Valtys ir varikliai
Bendroji oficiali taisyklė pagal telkinio plotą. Specialūs teisės aktai ar saugomos teritorijos režimas gali turėti viršenybę.
ℹ️ Apskaičiuota realiu laiku pagal telkinio plotą ir galiojančias bendrąsias teisines sąlygas.
⚠️ Svarbi informacija
Vandens telkinio pakrantėje draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio krašto.
Aprašymas
Aukšto Nevardo pavadinimas iš pirmo žvilgsnio skamba beveik keistai, tačiau vietoje jis tampa visiškai logiškas. Į pietus, visai greta, telkšo Žemas Nevardas. Kalbininkų tyrimuose ši ežerų pora pateikiama kaip aiškus pavyzdys, kai žodžiai „aukštas“ ir „žemas“ nusako tikrą objektų padėtį reljefe, o ne jų dydį ar vandens savybes.
Aukštas Nevardas yra aukštesnėje natūralioje pakilumoje. Jo krantai daugiausia sausi, aukštoki, apaugę medžiais, tarp jų atsiveria pievų plotai. Vos piečiau esantis Žemas Nevardas jau telkšo žemiau, prie Vilkiškių pelkės, kur krantai drėgnesni ir dalis jų pereina į pelkėtą žemumą. Du beveik greta esantys ežerai todėl turi stebėtinai skirtingą aplinką.
Ši vardų pora dokumentuose fiksuojama dar XIX amžiuje. Įdomus ir pats žodis „Nevardas“ - kalbotyros darbuose jis neaiškinamas tiesiog kaip „bevardis“. Jo kilmė siejama su senesnėmis vandenvardžių šaknimis, giminingomis žodžiams, nusakantiems šaltinį, versmę ar iš žemės kylantį vandenį. Tai tik etimologinė interpretacija, bet ji parodo, kad pavadinimas gali būti gerokai senesnis ir prasmingesnis, nei atrodo iš dabartinės kalbos.
Abu Nevardai priklauso Akmenos vandens sistemai, tačiau Aukšto Nevardo atveju įdomiausia ne pati hidrologija, o jo santykis su kaimyniniu ežeru. Nedideliu atstumu čia galima pamatyti dvi visiškai skirtingas paežeres - sausą, aukštesnę ir medžiais apaugusią prie Aukšto Nevardo bei žemesnę, pelkėtą aplink Žemą Nevardą. Būtent dėl šio kontrasto abu vardai išliko prasmingi iki šiol.