Žuvys šiame telkinyje
Telkinio įžuvinimai
🎫 Žvejybos sąlygos
🚤 Valtys ir varikliai
Bendroji oficiali taisyklė pagal telkinio plotą. Specialūs teisės aktai ar saugomos teritorijos režimas gali turėti viršenybę.
ℹ️ Apskaičiuota realiu laiku pagal telkinio plotą ir galiojančias bendrąsias teisines sąlygas.
⚠️ Svarbi informacija
Vandens telkinio pakrantėje draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio krašto.
Aprašymas
Ažukalnio vandens istorija prasideda dar prieš jam pasiekiant patį ežerą. Iš pietvakarių pusėje esančio Kuojinio ištekantis bevardis upelis per mišką atneša vandenį į pietinį Ažukalnio galą. Toliau jis pereina visą ežerą ir šiaurėje vėl susirenka į siaurą vagą. Už Ažukalnio tas pats vandens kelias dar kerta mažą Pastovio ežerėlį ir leidžiasi Antalieptės marių link.
Pats Ažukalnis nuo Kuojinio atrodo gerokai uždaresnis. Kuojinio pakrantėse dar yra pievų ir netolimų kaimų žemių, o Ažukalnį iš visų pusių gaubia Gražutės miškas. Prie vandens prieina medžiai, nėra plačių atvirų laukų juostų. Ežeras pailgas, jo galai siaurėja, tačiau krantai nėra vienodi. Pietinėje ir šiaurės vakarinėje dalyse sausuma žema, užmirkusi, vietomis pereinanti į pelkinę augaliją.
Būtent šiaurės vakarinė pusė paaiškina, kodėl Ažukalnio aplinka žemėlapyje atrodo tokia drėgna. Už ežero prasideda Ažukalnio vardu vadinama pelkė. Joje telkšo ir Pastovys - mažas ežerėlis, kurį prateka iš Ažukalnio išėjęs upelis. Atviras Ažukalnio vanduo čia nesibaigia staigiu sausu krantu: tarp didesnio ežero ir Pastovio lieka šlapia, mišku apaugusi žemuma.
Gražutės miškas aplink šį ežerą taip pat nėra vientisa lygi giria. Jo reljefas kalvotas, tarp aukštesnių sausų vietų pasitaiko pelkėtų įdubų ir mažų ežerų. Didelę miško dalį sudaro pušynai. Ažukalnis yra vienas iš didesnių šiame masyve išsibarsčiusių ežerų, o visai netoliese telkšo Kuojinis, Pastovys, Zalvelis, Vėtralaužis ir kiti mažesni vandens telkiniai.
Artimiausia didesnė gyvenvietė yra Degučiai, likę į šiaurės vakarus nuo ežero. Vis dėlto pats Ažukalnio krantas gyvenvietės nepasiekia. Tarp kaimo ir vandens lieka Gražutės miško ruožas, todėl čia nėra tokio ryškaus sodybų ir atvirų pievų krašto kaip prie Kuojinio. Netolimi ežerai yra vienas šalia kito, bet jų artimiausia aplinka skiriasi gana smarkiai.
Šiauriniame Ažukalnio gale vanduo vėl susiaurėja į bevardį upelį. Jis pereina pelkėtą miško ruožą, prateka Pastovį ir toliau juda Antalieptės marių link. Taip nedidelė ežerų seka, prasidėjusi Kuojinio pusėje, per Ažukalnį ir pelkę pasiekia didelį patvenktą Šventosios vandens plotą.