ežeras Biržuvė (Viarža)

Aprašymas

Biržuvės istorijoje įdomiausias dalykas prasideda nuo paties vardo. Oficialiajame Lietuvos ežerų klasifikatoriuje įtvirtintas Biržuvės pavadinimas, tačiau topografiniuose žemėlapiuose ilgą laiką buvo vartojama Viaržos forma. Šis skirtumas net pateko į Lietuvos ežerų vardų ir kadastro neatitikimus nagrinėjusį mokslinį darbą: tyrėjai Viaržą pateikė kaip konkretų atvejį, kai žemėlapyje vartotas vardas nesutapo su oficialiuoju Biržuvės pavadinimu.

Pats ežeras nedidelis, bet jo aplinka gerokai platesnė už atvirą vandens plotą. Biržuvę supa maždaug kelių hektarų pelkė - vietomis krantą pasiekia krūmynai, o šlapia pakraščio zona tęsiasi daug toliau nei pats ežero vanduo. Šiaurinėje ir vakarinėje pusėse prie pelkės glaudžiasi miškeliai, rytinėje ir pietinėje - daugiau pievų. Dėl tokios sandaros Biržuvę sunku suvokti kaip paprastą mažą ežerėlį su aiškiai apibrėžta pakrante.

Vos už kelių šimtų metrų į šiaurę prasideda didžiulė Asveja, todėl mastelio kontrastas čia ypač ryškus. Biržuvė šalia jos atrodo beveik nepastebima, tačiau geografiškai priklauso tam pačiam ežeringam kraštui. Įdomu tai, kad paviršinio ištekančio upelio iš Biržuvės nėra - nors Asveja visai arti, tarp šių dviejų telkinių nėra paprastos atviros vandens jungties.

Arčiausiai ežero yra Jokūbiškių ir Tarakonių kaimai. Tai retai užstatyta Vilniaus rajono dalis, kur nedidelis ežeras, pelkė, pievos ir miškeliai išliko svarbesni kraštovaizdžio elementai nei gyvenviečių plėtra. Biržuvės atveju būtent pelkė ir neįprasta dviejų vardų istorija pasako daugiau nei pats nedidelis vandens plotas.