Žuvys šiame telkinyje
Telkinio įžuvinimai
Įžuvinimų įrašų šiuo metu nėra.
🎫 Žvejybos sąlygos
🚤 Valtys ir varikliai
Bendroji oficiali taisyklė pagal telkinio plotą. Specialūs teisės aktai ar saugomos teritorijos režimas gali turėti viršenybę.
ℹ️ Apskaičiuota realiu laiku pagal telkinio plotą ir galiojančias bendrąsias teisines sąlygas.
⚠️ Svarbi informacija
Vandens telkinio pakrantėje draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio krašto.
Aprašymas
Šventelio beveik neįmanoma suprasti atsietai nuo greta plytinčio Švento ežero. Didysis Šventas užima plačią dubumą, o prie jo vakarinio galo glaudžiasi gerokai mažesnis Šventelis - tarsi atskiras, miško apjuostas tos pačios vietovės vandens pasaulis. Abu ežerai yra nenuotakūs: iš jų neišteka nuolatiniai paviršiniai vandentakiai. Tokia savybė Lietuvos ežerams nėra kasdienė ir labai aiškiai išskiria šią Gražutės regioninio parko dalį.
Šventelis slepiasi Tumiškės miške. Šiaurvakarinėje pusėje krantas kyla aukščiau, o likusios pakrantės žemesnės ir sausesnės. Pietrytinėje dalyje yra mažytė sala. Šiauriniame krante įsikūrę Sloniškės, tačiau gyvenvietė ežero neužgožia - didžiąją jo aplinkos dalį vis tiek formuoja miškas.
Šventelio ir Švento vardai taip pat nėra atsitiktinai greta atsidūrę pavadinimai. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos leidinyje, skirtame baltų šventvietėms, Šventas ir šalia jo esantis Šventelis aptariami kaip vieno išskirtinio kraštovaizdžio dalis. Aplink didįjį Šventą išlikę Galiutiškės, Žagarinės ir Rūsteikių pilkapynai - ženklai, kad ši teritorija žmonėms buvo svarbi gerokai anksčiau nei atsirado dabartiniai keliai ar poilsio vietos.
Net pats žodis „šventas“ čia turi gilesnį sluoksnį. Tyrėjai jo kilmę sieja ne tik su religine reikšme, bet ir su senomis švytėjimo, spindėjimo bei stiprėjimo prasmėmis. Todėl mažas Šventelis šalia didžiojo Švento atrodo ne kaip atsitiktinis antraeilis ežerėlis, o kaip to paties seno vietovardžių ir kraštovaizdžio komplekso dalis.