Žuvys šiame telkinyje
Telkinio įžuvinimai
Įžuvinimų įrašų šiuo metu nėra.
🎫 Žvejybos sąlygos
🚤 Valtys ir varikliai
Bendroji oficiali taisyklė pagal telkinio plotą. Specialūs teisės aktai ar saugomos teritorijos režimas gali turėti viršenybę.
ℹ️ Apskaičiuota realiu laiku pagal telkinio plotą ir galiojančias bendrąsias teisines sąlygas.
⚠️ Svarbi informacija
Vandens telkinio pakrantėje draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio krašto.
Aprašymas
1933 metų vasario 2-osios vakarą prie Kliepšių ežero nutiko tai, kas šią vietą įrašė į Lietuvos gamtos mokslų istoriją. Apie pusę devynių vakaro netoli Žemaitkiemio pasirodė ryški šviesa, o netrukus pasigirdo į perkūniją panašus trenksmas. Kliepšių, Rundžių ir aplinkiniuose laukuose pabiro akmeninio meteorito dalys. Vėliau šis kritimas gavo Žemaitkiemio meteorito vardą. Jo paiešką organizavo Lietuvos universiteto mokslininkai Mykolas Kaveckis ir Kazys Sleževičius; pirmojo tyrimo metu surinkta didžioji dalis vėliau aprašytų fragmentų.
Pats ežeras ištįsęs šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi, visai netoli Ukmergės ir Anykščių rajonų ribos. Kliepšių kaimas išsidėstęs prie pietinės ir rytinės pakrantės, o šiaurėje vanduo priartėja prie Rundžių. Ežero forma siaura ir pailga, pietvakarinėje dalyje vandens juosta dar labiau susiaurėja. Didesnė pakrančių dalis aukštesnė ir apaugusi siauru medžių ruožu, tačiau pietvakarinis galas žemesnis bei drėgnesnis. Iš šiaurės prie vandens priartėja Plaštakos miškas, kitur tarp pakrantės ir kelių lieka laukai, pievos bei sodybos.
Kliepšių pusėje poilsio infrastruktūra atsirado ne vien savaime. 2012 metais Ukmergės rajonas patvirtino paplūdimių specialųjį planą, kuriame prie šio ežero buvo atskirai numatyta visuomeniniams poreikiams naudojama pakrantės vieta. Žemaitkiemio seniūnijai tame plane buvo išskirtos kelios vandens pakrantės. Kai po kelerių metų buvo vertinama rajono bendrojo plano būklė, Kliepšių paplūdimys jau buvo pažymėtas kaip įrengtas. Vadinasi, šiandien matoma poilsio vieta nėra atsitiktinai susiformavęs priėjimas prie vandens - jos naudojimas viešam poilsiui planavimo dokumentuose įtvirtintas seniau.
Ši vieta išliko ir dabartiniame savivaldybės viešų maudymosi vietų sąraše. Kliepšių kaimo Kaštonų gatvėje nurodomas paplūdimys, o ten pat įrengta ir valčių nuleidimo vieta. Abi funkcijos priskirtos tam pačiam pakrantės taškui, todėl čia kalbama apie aiškiai nurodytą viešą priėjimą prie vandens, o ne apie žemėlapyje matomą neaiškios paskirties keliuką. Palei tą pačią Kaštonų gatvę prie ežero veikia ir kelios poilsio sodybos, tad ši pakrantės pusė per laiką įgavo gana ryškią rekreacinę kryptį.
Šiaurėje vaizdas kitoks. Rundžiai jau priklauso Anykščių rajonui, o pietrytinis kaimo pakraštys prieina prie Kliepšių ežero. XX amžiaus pradžioje Rundžiai buvo gerokai didesnis kaimas, 1928 metais išskirstytas į vienkiemius. Būtent tokioje išsibarsčiusių sodybų ir laukų aplinkoje po penkerių metų žmonės rinko meteorito fragmentus. Kritimo vieta buvo aprašoma per Kliepšių, Rundžių ir Žemaitkiemio apylinkes, o ne vieną tašką prie ežero.
Žemaitkiemio meteoritas vėliau buvo išsamiai tyrinėtas. Iš viso surinkti 22 jo gabalai, o didžiausi svėrė daugiau kaip septynis kilogramus. Mykolas Kaveckis meteorito tyrimus paskelbė dar ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje. Didelė dalis fragmentų liko Lietuvoje - jie saugomi Vilniaus universiteto Geologijos muziejuje ir Gamtos tyrimų centro Mineralų muziejuje, kiti pateko į užsienio rinkinius. Lietuvos Etnokosmologijos muziejus Žemaitkiemio meteoritą mini kaip paskutinį Lietuvoje užfiksuotą meteorito kritimo atvejį. Taip Kliepšių ežero vardas liko susietas su tiksliai dokumentuotu 1933 metų įvykiu, kurio fiziniai liudijimai iki šiol saugomi muziejų kolekcijose.