Žuvys šiame telkinyje
Telkinio įžuvinimai
Įžuvinimų įrašų šiuo metu nėra.
🎫 Žvejybos sąlygos
🚤 Valtys ir varikliai
Bendroji oficiali taisyklė pagal telkinio plotą. Specialūs teisės aktai ar saugomos teritorijos režimas gali turėti viršenybę.
ℹ️ Apskaičiuota realiu laiku pagal telkinio plotą ir galiojančias bendrąsias teisines sąlygas.
⚠️ Svarbi informacija
Vandens telkinio pakrantėje draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio krašto.
Aprašymas
Stelmužės ežeras nėra tik vandens telkinys šalia garsaus kaimo - jis yra dalis kraštovaizdžio, kuriame gamta ir kelių šimtmečių vietos istorija beveik neatskiriamos. Šiaurės rytinėje pakrantėje prie vienos iš įlankų įsikūrusi senoji Stelmužės dvarvietė, tad nuo vandens čia galima pereiti tiesiai į parką, kuriame išlikę dvaro pastatai, medinė bažnyčia, varpinė ir garsusis Stelmužės ąžuolas.
Ežero forma sudėtinga ir toli gražu ne taisyklinga. Jis telkšo ledynų suformuotame rininiame duburyje, o šiaurinėje dalyje vanduo išsišakoja į kelias ryškias įlankas. Atvirą plotą dar skaido dvi salos. Dėl jų ir vingiuotų krantų ežeras iš skirtingų vietų atrodo vis kitaip - vienur atsiveria platesnis vanduo, kitur įlankos susiaurėja tarp medžiais apaugusių krantų.
Pakrančių charakteris taip pat smarkiai keičiasi. Šiaurėje prie vandens prieina Stelmužės miškas, o dalis šiaurinių įlankų pereina į užpelkėjusias pakrantes. Kitose ežero pusėse atsiveria daugiau pievų ir seniai žmogaus naudojamo kraštovaizdžio. Toks kontrastas ypač gerai jaučiamas prie dvarvietės - vienoje pusėje istorinis parkas ir pastatai, kitoje jau prasideda natūralesnės ežero įlankos.
Vanduo čia taip pat keliauja ne vienu trumpu upeliu. Stelmužės ežeras įsiterpęs tarp kelių aplinkinių telkinių: iš Stumbrinės pusės atiteka Stelmužės upelis, iš vakarų jį papildo vanduo iš Padegėlių ežero, o šiaurės rytų kryptimi - iš mažesnio Apynėlio. Toliau vandens sistema siejasi su Lukštu ir Latvijos kryptimi nusidriekiančiu baseinu. Todėl Stelmužės ežeras yra ne uždaras duburys, o viena iš kelių tarpusavyje susijusių pasienio krašto vandens grandžių.
Padvarinio vardas labai taikliai nusako jo vietą. Ežeras iš tikrųjų glaudžiasi prie senojo dvaro, kurio istorija siekia kelis šimtmečius. Kultūros paveldo šaltiniuose ši dvarvietė apima ne tik gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, bet ir parką bei vandens telkinius; išlikusiuose aprašymuose pats ežeras rodomas kaip neatskiriama dvaro aplinkos dalis.
Todėl Stelmužės ežeras įdomus ne vien kaip gamtinis Zarasų krašto telkinys. Čia viename vaizde susitinka ledynų suformuotas duburys, salos, užpelkėjusios įlankos, pasienio ežerų sistema ir viena žinomiausių Lietuvos dvarviečių. Būtent šis gamtinio bei istorinio kraštovaizdžio persidengimas suteikia Stelmužei visai kitą charakterį nei daugeliui kitų aplinkinių ežerų.